Koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas tarsi iš pasalų užklupęs plėšikas daugelį verslų paguldė ant menčių. Ypač – visuomeninio maitinimo. Kavinės, restoranai, barai priversti staiga užsidaryti, patyrė didžiulių nuostolių, ne vienas stovi ties bankroto riba ar netgi visam laikui užvėrė duris, parklupdytas skolų naštos. Laimė, ne visi. Štai Respublikos gatvėje įsikūrusi kavos studija „ResPublica“ prieš daugiau nei savaitę vėl atvėrė duris, tiesa, kol kas kavos ar kito gėrimo vietoje atsigerti nepavyks – ji parduodama tik išsinešti. O kavos studijos savininkas nusiteikęs optimistiškai – jis teigia pernelyg skaudžiai nenukentėjęs, džiaugiasi kiekvienu klientu ir atsargiai dėlioja ateities planus.
Dirbti būtų buvę nelogiška
Pernai, prasidėjus pirmajam karantinui, kavos studija „ResPublica“ duris užvėrė kovo 16-ąją, kaip ir visos kavinės. Paskui pakvietė kavos mėgėjus gegužės 1-ąją. Dirbo iki gruodžio 16 d., tada vėl buvo uždaryta – prasidėjo antrasis karantinas. Kavos studijos savininkas Audrius Cibauskas sako, kad galėjo tada ir neužsidaryti, tiekti kavą išsinešti, vyriausybės nurodymai tai leido, tačiau, jo įsitikinimu, tai būtų buvę nelogiška:
– Viena vertus, žmonės buvo primygtinai raginami likti namuose, be reikalo niekur nevaikščioti, o siūlydami kavą išsinešti būtume tarsi skatinę žmones eiti į gatves. Kur logika? Geriau atrodė užsidaryti visai negu elgtis nelogiškai.
Dabar, kai karantino gniaužtai laisvėja, „ResPublica“ vėl atvėrė duris. Tiesa, pasėdėti kavinėje vis dar negalima, tačiau tiekiama kava, arbata, gaivieji gėrimai ir ledai išsinešti.

Pernelyg nedejuoja
Paklaustas, ar karantinas buvo skausmingas, jis sako:
– Pirmiausia, karantinas dar nesibaigė. Kasdien girdime klausimus, kada pagaliau bus galima prisėsti ir pasimėgauti kava vietoje. Juk daugeliui žmonių, ir tikrai ne vien jaunų, leisti laiką „ResPublicoje“ buvo tapę įpročiu. Deja, to dar teks palaukti.
Vis dėlto A. Cibauskas pernelyg nedejuoja. Pirmiausia, sako, jam buvo lengviau dėl to, kad nereikia mokėti nuomos – patalpos, kurioje įsikūrusi kavinė, yra jo. O kitas dalykas – visą laiką, kol kavinė nedirbo, ją pasiekė parama darbuotojos atlyginimui. Taigi išgyventi nebuvo labai sunku, į skolas įklimpti neteko. Reikėjo tik kantrybės.
– Ne taip skaudu dar ir dėl to, kad pats „gilusis“ karantinas buvo gruodį, sausį. Tie mėnesiai visuose versluose paprastai būna prastesni finansine prasme, – svarsto A. Cibauskas.
Vis dėlto jis nusiteikęs optimistiškai:
– Atsidarėme tik prieš savaitę, bet kai kurios dienos netgi nustebino, žmonių išties užsuka nemažai. Džiaugiamės, kad dirbam.

Apyvarta – perpus mažesnė
Paprašytas palyginti, kiek kavos parduodavo tada, kai dirbo normaliai, ir dabar, kai parduoda kavą ir kitus gėrimus tik išsinešti, Audrius svarsto, kad dabar parduodama gal maždaug 40–50 proc. mažiau. Tiesiog dabar miestas kur kas tuštesnis, žmonės sėdi namuose. Tačiau Audrius tikisi, kad bundantis pavasaris, šiltėjantys orai daugelį išvilios į miestą.
– Žiūrint, kokiomis dienomis, ką lyginsi. Pirmuosius darbo metus palyginus su praėjusiais metais jau apyvarta buvo išaugusi dvigubai. Kažkaip prisitraukėm žmones, daug kas atrado mus. Daug kam „ResPublica“ tapo kone antrais namais, ypač jaunimui. Nors ne tik – ir vyresni žmonės mėgsta mūsų kavą. Štai sekmadienį buvo užsukusios moterys, kurios buvo nuolatinės lankytojos, apgailestavo, kad negali prisėsti viduje. Pasiėmė kavos išėjusios pasivaikščioti po miestą, – pasakoja Audrius.
Iš tiesų, išeiti pasivaikščioti po pasariu dvelkiantį ir šventei išpuoštą miestą su puodeliu kavos rankoje – tikra atgaiva.
Beje, prekiauti kava „ResPublica“ nenustojo net ir užvėrusi duris – parduodavo ir dabar parduoda kavą internetu.
– Pardavimai karantino metu augo. Siunčiam užsakymus ir į kitus miestus. Žmonės, pamėgę mūsų kavą, nori ją gerti ir namuose, o ir aš pats per karantiną dar daugiau įvairių skonių, įvairių gamintojų kavos išragavau, nes vis norisi rasti ką nors įdomaus, – teigė kavinės savininkas.

Darbai „nusistūmė“
Kavos studijos savininkas, pernai laimėjęs konkursą, turėjo atidaryti kavos barą ir baseino patalpose. Deja, planus teko nukelti į ateitį.
– Tada visi klausinėjo, kada startuosime, bet neskubėjau sąmoningai, – aiškina Audrius. – Kam man rasti žmogų, kuris pradėtų dirbti, ir po poros savaičių sakyti: viskas, karantinas. Tiesiog nuolat sekiau statistiką, susirgimų skaičiai augo, ir buvo nuojauta, kad tuoj viskas užsidarys.
Vis dėlto vos karantinui pasibaigus ir kavos baras baseine būtų atidarytas. Tam jau visiškai pasiruošta – nupirktas kavos aparatas, šaldytuvas, dar keletas baldų tuoj bus pagaminti.
– Ten daug nereikia, – sako A. Cibauskas. – Ir šiandien kalbėjau su meistru, kitą savaitę baldai jau bus pagaminti.
Investicijų kavos barui reikėjo, tačiau nelabai daug. O pati vieta, kurioje įsikurs kavos baras, jį džiugina:
– Vieta jauki, smagi. Dar prieš uždarant baseiną nuolat sulaukdavome klausimų, kada atsidarysime. Manau, tai bus puiki vietelė. Žmonės į baseiną eina nusiteikę pailsėti, gerai praleisti laiką, sportuoti, taigi būti toje atmosferoje smagu. Galiu pagirti projektuotojus – poilsiui skirta erdvė labai jauki, aukštos lubos. Esame ten sėdėję kelias valandas, kai viską planavome, tai net nepastebėjome, kaip prabėgo laikas.
Vasarą, pasak Audriaus, planuojama prie baseino ir lauke pastatyti sėdmaišius, įrengti kažką panašaus į „lounge“ zoną.
Užminė mįslę
– Kaip kavinė turim daug visokių planų, karantinas juos nukėlė. Kai kurios idėjos turėjo būti įgyvendintos dar pernai, bet viską sustabdė karantinas. Dabar pirmiausia reikia šiek tiek „stabilizuotis“, tik paskui imti įgyvendinti naujas idėjas.
O idėjų Audriui netrūksta. Tiesa, atskleisti jų Audrius dar nelinkęs.
– Nesinori sakyti op neperšokus griovio. Galiu pasakyti tik tiek: noriu, kad Respublikos gatvė dar labiau kvepėtų kava. Tai ne apie kavinę, tačiau susiję su kava, – paslaptingai šypteli Audrius.
Parodo tik užuominą – inkiliuką su devyniaragio elnio emblema. Sako kol kas svarstąs, kur jį pakabinti. Ką tai galėtų reikšti, lieka paslaptis.