Praėjusios Kalėdos dešimčiai Adakavo socialinių paslaugų namų gyventojų atnešė patį tikriausią stebuklą – jie įsikūrė naujutėlaičiuose, specialiai jiems pastatytuose grupinio gyvenimo namuose. Po daugybės įstaigoje praleistų metų pagaliau jie džiaugiasi ramybe ir mokosi savarankiškumo. Namas Norkaičiuose pastatytas įgyvendinant globos namų institucinę pertvarką. Tai jau antras toks namas Tauragėje, o netrukus bus pradėti statyti dar du tokie namai Skaudvilėje, vėliau dar du – Tauragėje.
Artimųjų stengiamasi neišskirti
„Kalėdos – stebuklų metas... O kalėdiniai stebuklai vyksta Adakavo socialinių paslaugų namuose!
Su ašaromis palieka, su džiaugsmu iškeliauja 10 mūsų draugų į naują gyvenimo etapą! Šiandien gruodžio 23 diena, kupina įspūdžių ir nuostabių emocijų! Ačiū visiems, kurie pasirūpinote, kad šventes mūsų bičiuliai sutiktų naujuose, kvepiančiuose, jaukiuose namuose! Jie dar negali patikėti, kad įvyko toks STEBUKLAS!“ – tokie žodžiai kartu su vaizdo įrašu Adakavo socialinės globos namų feisbuko paskyroje paskelbė didžiąją naujieną – kad 10 šių namų gyventojų išsikrausto į naujuosius savo namus.
Adakavo socialinės globos namų direktorė Kristina Anulienė pasakoja labai norėjusi, kad didžiąsias metų šventes naujakuriai jau pasitiktų naujuose namuose, ir tai pavyko – kraustymasis įvyko paskutinę dieną prieš Kūčias.
– Išties labai geros emocijos, – sako ji.
Naujakuriais tapo, pasak jos, silpnesni, proto negalią turintys žmonės. Jie atrinkti iš didelio būrio Adakavo socialinės globos namų gyventojų. Direktorė pasakojo, kad atrenkant būsimus namo gyventojus kreiptas dėmesys ir į tai, iš kur žmogus atvykęs: tik du gyventojai yra iš Jurbarko savivaldybės, visi kiti tauragiškiai, be to, stengtasi neišskirti artimų žmonių: mergina, gyvenanti poroje su vaikinu, yra iš Jurbarko, o kitame kambaryje gyvena jos mama. Dviviečiame kambaryje apsigyveno du broliai.
Tiesa, naujakuriai su malonumu tvarkosi namuose, socialinės darbuotojos padedami gamina maistą, plauna indus, serviruoja stalą, šluoja kiemą. Kartu ir vis naujų įgūdžių įgauna: išmoksta naudotis skalbimo mašina, orkaite, kita buities technika. Globos namuose jie to neturėjo kur išmokti: ten viskas vyksta centralizuotai: maistas patiekiamas, drabužiai išskalbiami, patalynė pervelkama. O dabar jie visa tai mokosi atlikti patys.
Namas – šiuolaikiškas ir erdvus
Naujaisiais neįgaliųjų namais tapo Norkaičių kaime, Žaliojoje gatvėje stovintis 22-uoju numeriu pažymėtas namas. Namas naujas, pastatytas specialiai jiems, o lėšų jam statyti gauta iš Valstybės investicijų programos.
Pasak K. Anulienės, siekiant sumažinti išlaikymo kaštus ir kad namas būtų kuo labiau pritaikytas neįgaliesiems, buvo nuspręsta namą statyti, o ne pirkti jau pastatytą. Šildymas name yra A plius klasės, oras-vanduo. Namas 230 kv. m ploto, vieno aukšto, su terasa, visiškai neišsiskiriantis iš aplinkinių namų. Išplanavimas – labai patogus. Direktorė įvardijo ir namo kainą: 320 tūkst. eurų. Projekto vertė, pasak jos, susideda iš sklypo kainos, projektavimo išlaidų, statybos, baldų, aplinkos įrengimo kaštų. Pastatyti patį namą atsiėjo 262 tūkst. eurų. Jau užsakyta mediena, netrukus kieme atsiras ir sūpynės, ir suoliukai.
Name yra šeši vienviečiai kambariai ir du dviviečiai. Viename dviviečiame kambaryje apsigyveno pora, o kitame – du broliai. Kituose kambariuose gyvena po vieną.
Sklypas, kuriame stovi namas, – 12 arų. Yra veja, tvora – taigi viskas kaip turi būti.
Kartu su neįgaliaisiais kasdien nuo ryto iki vakaro būna socialinė darbuotoja Birutė Gedvilienė, ji turi 4 padėjėjas, budinčias paromis.
Turi neįgalieji ir kaimynų – iš kairės pusės turi du kaimynus, dešinėje stovi daug didelių privačių namų. Tiesa, daugiau pabendrauti su kaimynais kol kas nespėta – tam trukdo karantinas.
Kaimynė buvo atėjusi pasakyti, kokią dieną šiukšlinė vežama, tai tiek ir tepabendravom, – sako B. Gedvilienė. – Tačiau neabejoju, kad kaimynai nusiteikę geranoriškai.
Problema – prastas kelias
Tiesa, kelias iki grupinio gyvenimo namų išties nekoks. K. Anulienė pasakoja, kad jau kreipėsi į seniūną, kad kelias būtų suremontuotas. Pasibaigus karantinui ketinama prašyti ir savivaldybės pagalbos. Ir atliekas surenkančios mašinos negali privažiuoti arčiau – galinė gatvė, joms nepatogu apsisukti, tad konteinerius tenka tempti apie pusę kilometro.
Tačiau šį nepatogumą su kaupu atsveria aplink viešpataujanti ramybė. O ir pačiame name gyventojai jaučiasi kur kas patogiau – juk gyventi name su dešimčia gyventojų nepalyginamai patogiau nei tame, kur po vienu stogu glaudžiasi 200.
Kartu su globotiniais dienas leidžianti socialinė darbuotoja Birutė Gedvilienė sako, kad naujakuriai vis dar gyvena įkurtuvių nuotaikomis.
– Jie labai patenkinti, džiaugiasi ir vis dar neatsistebi ramybe ir tyla – čia labai ramu, – sako ji, – žinot, jie gi iki šiol gyveno dideliame būryje, ten ramybės nelabai būna...
Ji pasakoja, kad globotiniai pratinami patys gamintis maistą, būti atsakingi už savo aplinką.
Trūksta veiklos
– Žinoma, dabar karantinas, tad esame priversti apriboti visas veiklas. Be to žiema, tai ir kieme nelabai yra ką veikti, – pasakoja K. Anulienė. – Labai laukiam, kada tas virusas šiek tiek atsitrauks ir galėsim imtis įvairesnių veiklų...
Pasiekti miestą gyventojams problemų nekyla – Adakavo socialinės globos namai turi 9 vietų autobusiuką, kuriuo pasiekia visas reikiamas vietas.
Tačiau ir dabar po keletą žmonių saugiai nuvažiuoja ir eglutės pažiūrėti, o stipresni po vieną, kartu su socialine darbuotoja, – ir į prekybos centrą apsipirkti.
– Juk mūsų žmonės iki šiol gyveno kaime, taigi jiems viskas čia nauja ir įdomu, jie džiaugiasi išpuoštu miestu, eglute, o nuvykti į prekybos centrą – išvis nuotykis, – šypsosi direktorė.
Tiesa, naujakuriai su malonumu tvarkosi namuose, socialinės darbuotojos padedami gamina maistą, plauna indus, serviruoja stalą, šluoja kiemą. Kartu ir vis naujų įgūdžių įgauna: išmoksta naudotis skalbimo mašina, orkaite, kita buities technika. Globos namuose jie to neturėjo kur išmokti: ten viskas vyksta centralizuotai: maistas patiekiamas, drabužiai išskalbiami, patalynė pervelkama. O dabar jie visa tai mokosi atlikti patys.
Direktorė įsitikinusi, kad jų įgūdžiai vis tobulės, ir netrukus įsikūrusieji grupinio gyvenimo namuose taps kur kas savarankiškesni.
Laukia dideli darbai
Grupinio gyvenimo namai Žaliojoje gatvėje – jau antri Tauragėje. Pirmieji grupinio gyvenimo namai, kuriuose gyvena ir padedami personalo savo buitimi rūpinasi psichinę negalią turintys žmonės, Tauragėje, Marių gatvėje, įkurti pernai gegužę.
Pasak K. Anulienės, dėl gyventojų pasipriešinimo planus statyti grupinio gyvenimo namus Skaudvilėje teko šiek tiek keisti – jie bus statomi kitoje vietoje. Susisiekusi su savivaldybe ji sako sužinojusi, kad dabar jau baigiami rengti planavimo dokumentai dviem sklypams. Vienas sklypas jau suformuotas, kitas bus suformuotas iki šio mėnesio pabaigos.
– Tuomet liks kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą sudaryti panaudos sutartį, įregistruoti Registrų centre, teikti į Centrinę projektų valdymo agentūrą, ji pasirašys su mumis finansavimo sutartį. Tada ir startuosim su didžiuliu pertvarkos projektu, kurio vertė yra 1,76 mln. eurų. Iš viso per trejus metus iškils 4 grupinio gyvenimo namai – dveji Skaudvilėje ir dveji Tauragėje.