Tauragės geležinkelio stoties rūmams – 95-eri
Įkelta:
2022-07-27
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Antroji plačiojo geležinkelio stotis Tauragėje, XX a. 4 dešimtmetis. TKM archyvų nuotrauka

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Tauragės geležinkelio stoties pastato dvivėrės vidaus durys keleivių laukiamojoje salėje, 2018 m. Kultūros vertybių registro/Vaido Gargaso nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Tauragės geležinkelio stoties pastatas. Laiptų turėklai, 2018 m. Kultūros vertybių registro/Vaido Gargaso nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Tauragės geležinkelio stoties rūmai 193? m. 

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos fondų nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Pirmoji plačiojo geležinkelio stotis Tauragėje, apie 1916–1918 m. TKM archyvų nuotrauka 

 

,
Nuotrauka
gelezinkelio stotis
Aprašymas

Raimondos Alysienės nuotrauka

Šiemet sukanka 95 metai nuo tada, kai buvo pastatyti Tauragės geležinkelio stoties rūmai. Tauragės krašto archyvuose ieškota informacijos apie įspūdingo, į Kultūros vertybių registrą įtraukto pastato istoriją. Tiems, kurie nebeprisimena per Tauragę dundančių keleivinių traukinių, pateikiame mažumėlę istorijos, o keliavusiems pateikiami faktai tikriausias sukels malonių prisiminimų.   

Tauragėje pirmoji plačiojo geležinkelio stotis, kaip skelbia Tauragės krašto muziejus „Santaka“ (TKM), pastatyta maždaug 1916 m. pietinėje miesto dalyje (dabar Stoties ir Tremtinių kelio gatvių kampas, priešais vėliau įsikūrusį AB „Maisto“ fabriką). Tai buvo neišvaizdus, medinis pastatėlis, kuris, atsiradus naujiesiems rūmams, matyt, buvo nugriautas, tačiau Stoties gatvės pavadinimas išliko iki šių dienų. Dar 1937 m. laikraštyje „Lietuvos žinios“ tauragiškiai stebėdamiesi rašė, kad visai nelogiška, jog Stoties gatvė turi tokį pavadinimą, nors čia nėra jokios stoties. Jie siūlė gatvę verčiau pervadinti labiau atitinkančiais realybę, pavyzdžiui, „Maisto“ arba „Lentpjūvės“ pavadinimais. Įdomu, jog vos dviejų dešimtmečių pakako, kad senosios geležinkelio stoties egzistavimo faktas jau būtų išdilęs iš to meto miestelėnų atminties...

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

1919 m. liepos 4 d. Lietuvos vyriausybė iš Vokietijos perėmė Lietuvos geležinkelių tinklą. Tada buvo susirūpinta ir Tauragės geležinkelio stoties sutvarkymu bei plėtra. Žymus to meto architektas Edmundas Alfonsas Frykas 1925 m. parengė Tauragės geležinkelio stoties keleivių rūmų projektą. Tauragės geležinkelio stoties rūmai su istorizmo stiliaus  moderno elementais iškilo 1927 m. Įdomi šio pastato detalė, pasak muziejininkų, yra centrinio fasado pačiame viršuje esanti skydo su Gediminaičių stulpais formos niša. Sovietmečiu šis heraldinis akcentas valdžios paliepimu buvo užtinkuotas. 2003 m., atliekant geležinkelio stoties remontą, Gediminaičių stulpai buvo surasti ir atidengti. 

Tai vienas gražiausių tarpukario pastatų Tauragėje, valstybės saugoma kultūros vertybė. Pastatas iki šiol yra išlaikęs autentiškus tūrius bei plano konfigūraciją. Nepakeistos iš lauko matomos metalinės detalės, viduje – grindų plytelės, laiptų turėklai, kai kur tebekaba senosios emaliuotos lentelės su informaciniais užrašais, skelbiama Krašto paveldo gido interneto svetainėje. 

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus parengtoje informacijoje akcentuojama, kad geležinkelio stotis, jos peronas – ypač skaudžių Tauragės krašto istorijos momentų liudininkai. 1941 m. birželio 14-ąją čia pirmą kartą buvo atridenti gyvuliniai vagonai tremtiniams. 1945–1953 m. ešelonai į Sibirą iš stoties pajudėdavo po kelis kartus per metus.
Šiems įvykiams atminti 2003 m. ant pastato sienos atidengta juoda, kaip ir įamžinamas istorijos puslapis, atminimo lenta su joje iškaltais žodžiais – „1941 06 14 ir 1945–1953 metais iš šios geležinkelio stoties į Sovietų Sąjungos gilumą buvo masiškai tremiami Lietuvos gyventojai“.

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

Stoties viduje per du aukštus įrengta erdvi, santūriai dekoruota keleivių salė bei restorano patalpos. Antrajame aukšte buvo penki butai, skirti stoties tarnautojams.

Tarpukariu iš Tauragės traukiniu buvo galima nuvykti net į Maskvą, Berlyną ar Karaliaučių – tai rodo Lietuvos, o kartu ir Tauragės geležinkelio europinį lygį. Keleiviniai traukiniai nuo 2001 m. Tauragėje nebestoja. Dabar šiais bėgiais vežami tik kroviniai.

Į Kultūros vertybių registrą Tauragės geležinkelio stoties rūmai įtraukti 2005 m. 

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

Tauragės B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros archyvuose bibliotekininkai saugo 1995 m. rugpjūčio 1 d. „Tauragiškių balse“ publikuotą Reginos Jurgilaitės straipsnį „Geležinkelis link pasienio“. Autorė rašė, kad senoji geležinkelio stotis, apsupta didelių medžių gojaus, nebesulaukia tiek keliautojų, kaip prieš keletą metų. Aplinka tąkart buvusi maloni, apsodinti gėlynais, suremontuotos patalpos, būta ir ne visada tvarką mėgusių gyventojų, kurie gyveno tame pačiame pastate. Tauragės stočiai tada priklausė Bernotiškės ir Požerūnų sustojimo punktai.

„Plečiantis pramonei daugeliui geležinkelis buvo tikras išganymas. Daug žmonių keliaudavo“, – straipsnyje cituotas geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Romas Vaišnoras.

Pasak straipsnio autorės, laiko tėkmė keičia ir žmones, ir jų gyvenvietes, ir ekonomiką. „Pasikeitė Tauragės geležinkelio stotis. Nebėra to ankstesnio šurmulio, nuolatinio traukinių bildesio, didžiulių  eilių prie kasos, ypač vasarą“, – 1995-aisias pasakojo stoties kasininkė Vida Špelverienė, suskaičiavusi, kad tų metų birželį važiavo 1950 keleivių. Mokslo metais sekmadienio vakarais  būdavo eiles, kai  studentai važiuodavo į Klaipėdą. „Dabar nuo  liepos 1 d. jie jau nebegali pirkti 50 proc. pigesnių bilietų. Deja, dabar traukiniu Klaipėda–Tauragė ne ką pigiau keliauti negu autobusu. Bilietas kainavo 5,80 Lt. Kitu maršrutu Šiauliai–Pagėgiai važiavusiu porinėmis dienomis ir savaitgaliais važiuodavo apie 70 keleivių. Rytprūsius būdavo galima pasiekti traukinio      Kaliningradas–Ryga. 

1995 m. geležinkelio stotyje dirbo 41 žmogaus kolektyvas, kuriam vadovavo Eugenijus Turskis. Tarp dirbančiųjų – keturi budėtojai, dvi bilietų kasininkės, 5 mašininkai, 5 konduktorės ir kitų specialybių darbuotojai. Kas dvylika valandų buvo sutinkama ir išlydima 15 prekinių traukinių. Per parą buvo pakraunama 11 vagonų. Išvežiojamųjų traukinių kasdien pravažiuodavo apie 30. Iš Tauragės daugiausia gabeno metalo laužą ir medieną. 

Nuotrauka
gelezinkelio stotis

Pasak AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partnerio Gedimino Petrausko, paskutiniai keleiviniai traukiniai į Tauragę kursavo 2001 m. Dėl mažo keleivių srauto keleivinių traukinių eismas buvo nutrauktas. 

Tauragės geležinkelio stotis, kaip informavo G. Petrauskas, yra III klasės prekių stotis. Tris kartus per savaitę į stotį atvyksta traukinys, kuris atveža ir išveža vagonus klientams į/iš privažiuojamųjų kelių. Stotyje kraunamos anglys, betono gaminiai, grūdai, medžio gaminiai. Per parą pravažiuoja iki 3 prekinių traukinių maršrutu Klaipėda–Radviliškis, per savaitę pravažiuoja 2–3 tranzitiniai traukiniai į Kaliningradą per Pagėgių sandūros punktą.

Šiuo metu Tauragės geležinkelio stotyje dirba 21 darbuotojas.

Tauragės geležinkelio stoties pastate gyvenamąją erdvę nuomojasi 2 nuomininkai. Stoties pastatas patikėjimo teise priklauso „LTG Infra“.

Kartais geležinkelio stotyje vyksta kultūriniai renginiai. 

Nuotrauka
spaudos
Nuotrauka
knyga
Įkelta:
2023-12-06
Tauragės kraštotyros draugija dar praėjusiais metais susivienijo bendram darbui. Draugijos nariai nutarė dar labiau įprasminti ir išsaugoti paveldosaugininko Edmundo Mažrimo surinktą informaciją apie Tauragės rajone buvusius ir kai kuriuos dar išlikusius dvarus.
Nuotrauka
kapines
Reginos Bliūdžiuvienės nuotrauka
Įkelta:
2023-11-23
Šiais metais žygaitiškė, pedagogė, poetė Regina Bliūdžiuvienė išleido knygą „Sakralioji Žygaičių kapinių erdvė“ apie porą metų tyrinėtas Žygaičių miestelio kapines. Knyga liudija istoriją, nes po kelerių metų išleidus knygą kai kurių paminklų kapinėse jau nebeliko. 
Nuotrauka
pastas
Viktoro Jokubaičio asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-16
Pašto veikla kaip komunikacijos priemonė tarp žmonių skaičiuojama tūkstančiais metų. Ilgą laiką Tauragės paštui vadovavęs Viktoras Jokubaitis įsitikinęs, kad kiekvienos valstybės kertinis pamato akmuo yra ir turi būti paštas, nesvarbu, koks technologinis progresas egzistuoja pasaulyje. Lietuvos paštas įkurtas prieš 105 metus lapkričio 16-ąją. Šia proga V. Jokubaitis ir buvusios jo kolegės pasidalijo prisiminimais.
Nuotrauka
adakavas
Kultūros vertybių registro/Algirdo Remeikio nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Žymiausias kultūros paminklas Adakave, kaip teigia istorikai Vytenis ir Junona Almonaičiai knygoje „Pietų Karšuva“, – Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1793 m. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statinių ir Adakavo dvaro sodybos komplekso Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia valstybės saugomi ir į Kultūros vertybių registrą įtraukti 2003 m. 
Nuotrauka
archyvai
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės krašto muziejus „Santaka“ pasidalijo nuotraukomis, kuriose užfiksuota mažos, bet reikšmingos mūsų krašto istorijos detalės. Šį kartą muziejininkai pristatė Spaustuvės g. pastato, kuriame veikė fotoateljė, ir batsiuvystės Skaudvilėje istorijos detales. 
Nuotrauka
Seminarija
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-11-01
Rugsėjo 20-ąją sukako 100 metų, kai 1923 m. buvo įsteigta Tauragės mokytojų seminarija. Ši mokslo įstaiga, pasak B. Baltrušaitytės viešosios bibliotekos, paliko ryškų pėdsaką krašto švietimo ir kultūros istorijoje. Joje dirbę savo profesijai atsidavę pedagogai išugdė šviesią inteligentų kartą: daug savo darbą mylinčių mokytojų (tarp jų – ir Klaipėdos kraštui), iškilių mokslo ir visuomenės veikėjų.
Nuotrauka
baznycia svc trejybes
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-10-25
Šiemet sukanka 120 metų, kai buvo pastatytas dabartinis Švč. Trejybės katalikų bažnyčios pastatas. Pirmoji katalikų bažnyčia Tauragėje iškilo dar XVI a. I pusėje, kai Tauragės dvaro savininkė Jadvyga Bartoševičienė skyrė finansavimą jos statyboms. Metams bėgant keitėsi medinės bažnyčios vieta bei architektūra.
Nuotrauka
Sondros Vaišvilaitės knygos „Šviesybių namai“ nuotrauka
Iš knygos „Šilalės kraštas. III Nacizmo ir bolševizmo laikotarpis 1940–1953“) 
Įkelta:
2023-10-18
Yra žmonių, kurių nelaidoja kapinėse, kurie iki šiol liko nepalaidoti artimųjų širdyse, nes niekas nepasakė, kur ilsisi tie jauni vyrai, kovoję už gražesnį ir geresnį mūsų gyvenimą. Nežinomi jų kapai, gyvenimo istorijos, liko užmirštos ir nepapasakotos kovos ir meilės legendos. Sondrai Vaišvilaitei tokias mintis ir jausmus vėl į paviršių iškėlė Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos „Aukuro“ rinktinės štabo ir 13-osios „Eimučio“ būrio kovotojų žūties metinės. Mat tarp tada žuvusiųjų – ir jos giminaitis Simas Macaitis.
Nuotrauka
putvinskis
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 6-ąją minimos Šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-osios gimimo metinės. Šiai datai paminėti penktadienįTauragėje vyko šventinis renginys. O skaitytojams pateikiame trumpą istorinių faktų apie sąjungos įkūrėją santrauką. 
Nuotrauka
gaure
Antano Kiniulio nuotrauka
Įkelta:
2023-09-21
Šiais metais sukanka septyniasdešimt penkeri metai nuo Lietuvos partizanų Kęstučio apygardos Aukuro rinktinės štabo ir „Eimučio“ būrio kovotojų žūties. Partizanus 1948 m. rugsėjo 15 d. užpuolė daugiau kaip 100 sovietinių MGB karių ir Tauragės stribų. Po įnirtingos, tris valandas trukusios kovos dauguma partizanų žuvo. Laisvės kovotojų kūnai buvo išniekinti Gaurės miestelyje. Vėliau, vietinių gyventojų teigimu, partizanų palaikai buvo sumesti į šulinį. Partizanų atminimui skirtas paminklas stovi Purviškių miške, o Gaurėje pašventintas kovotojų atminimui skirtas kryžius. 
Nuotrauka
sajudis
Benjamino Pociaus nuotrauka
Įkelta:
2023-09-20
Ką šiandien reiškia Sąjūdis, ar reiškia? Vieniems tai prisiminimai ir buvusi aktyvi veikla. Kiti mažai apie tai kalba, treti žino, kas tai, bet nežino, ką apie tai pasakyti. O ką apie sąjūdį pasakoja eksponatai? Sąjūdžio kambaryje (Tremties ir rezistencijos muziejuje) eksponuojami tauragiškių dovanoti, perduoti daiktai, dokumentai, bylojantys Sąjūdžio laikotarpį tiek Tauragėje, tiek Lietuvoje. 
Nuotrauka
sartininkai
„Sakralinis paveldas“ feisbuko nuotrauka
Įkelta:
2023-09-14
Sartininkai gali didžiuotis dviem nuostabiomis bažnyčiomis, tačiau šįsyk apie vieną jų – Šv. Jurgio bažnyčią. Šiemet šiai bažnyčiai sukanka 236 metai. Parapijos pastatų ansamblio viduje saugomi įspūdingi meno kūriniai bei istorinių asmenybių atminimas. 
Nuotrauka
sleivys
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ archyvų nuotrauka
Įkelta:
2023-09-06
Prie dvasinių vertybių budintys ir tautos labui triūsiantys žmonės visiems laikams lieka tarsi negęstantys švyturiai. Kaip rašo Teklė Mozerytė („Tauragiškių balsas“, 1996), gauriškiams toks švyturys buvo, yra ir liks Kazimieras Šleivys. Jis, kaip neišsenkantis šaltinis, kupinas pačių netikėčiausių sumanymų, išplėtojo aktyviai ir vaisingą veiklą savo parapijoje ir ne tik joje. Gaurės Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kunigas kanauninkas K. Šleivys šioje parapijoje ištarnavo 25-erius metus. Jis buvo ne tik 50-ies kaimų parapijos klebonas, bet ir energingas visuomenininkas: suorganizavo savivaldybę, verbavo savanorius, įsteigė parapijos namus, pradžios mokyklą.  
Nuotrauka
kazakevicieneVida
Bibliotekos archyvų ir asmeninio V. Kazakevičienės albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-08-31
Birželio 3-ąją sukako 35 metai, kai 1988 metais buvo įkurtas Lietuvos persitvarkymo sąjūdis (LPS). Tuomet visame krašte pradėtos kurti rėmimo grupės. Ne išimtis ir Tauragė. Mūsų mieste iniciatyvinė sąjūdžio grupė susikūrė rugsėjo 28 d. Tauragiškiai, neabejingi Sąjūdžio idėjai, rinkosi miesto bibliotekos skaitykloje. Tuo metu Tauragės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė buvo Vida Kazakevičienė. Šiandien, prabėgus 35 metams, su ja kalbėjomės apie tą reikšmingą laikotarpį. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-08-09
Šiemet, minėdami 35-erius metus, kai Lietuvoje įkurtas Sąjūdis, prisimename apie Sąjūdžio gimimą, veiklą Tauragėje bei rajone. Rugsėjo 28-ąją tauragiškiai minės savo Sąjūdžio 35-metį – tądien prieš 35 metus miesto centrinėje bibliotekoje pirmą kartą susirinko iniciatyvinė sąjūdžio grupė. Sąjūdis aktyviai veikė ne tik pačioje Tauragėje, bet ir rajone. Ypač aktyvūs buvo skaudviliškiai. Tad savo prisiminimais apie Sąjūdžio veiklą Skaudvilėje dalijasi skaudviliškis Ričardas Paulauskas. 
Nuotrauka
marcelė
Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos feisbuko nuotraukos
Įkelta:
2023-08-02
Marcelė Kubiliūtė – spaudos ir visuomenės veikėja, Lenkų karinės organizacijos (POW) 1919 m. rengto perversmo prieš Lietuvos valstybę užkardytoja, tremtinė  ir viena paslaptingiausių Lietuvos asmenybių. Liepos 28-ąją – 125-osios jos gimimo metinės. Už nuopelnus ji apdovanota Vyčio kryžiaus, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino, Vytauto Didžiojo ordinais, Šaulių žvaigžde. Tauragiškiai gali didžiuotis, kad po tremties gerų ir drąsių žmonių dėka ši iškili moteris 1950–1956 m. gyveno ir dirbo Tauragėje. Lietuvos Respublikos Seimas 2023-uosius paskelbė Marcelės Kubiliūtės metais.
Nuotrauka
remeikis
Algirdo Remeikio asmeninio albumo nuotraukos
Įkelta:
2023-07-26
Algirdas Remeikis daugeliui tauragiškių žinomas kaip buvęs Kultūros paveldo departamento Tauragės skyriaus vyriausiasis specialistas arba kaip tapytojas. Bet mažai kam žinoma, kad Algirdas gimęs Kazachstane, tremtinių šeimoje. Paprašytas jis noriai pasidalijo savo prisiminimais nuo tremties iki darbo Kultūros paveldo departamente, kuris buvo glaudžiai susijęs ir su sąjūdžio, kurio įsikūrimo Tauragėje 35-metį minėsime rugsėjį, veikla.
Nuotrauka
lankininkai
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-07-20
Šiemet minimos jau 160-osios sukilimo Raseinių apskrityje metinės, kuriose dalyvavo ir Batakių bažnyčios vikaras. Šis įvykis lėmė, kad caro valdžia uždarė Teodoravo (Lankininkų) dvaro koplyčią.
Nuotrauka
lomiudvaras
kvr.kpd.lt/Vaido Gargaso nuotrauka
Įkelta:
2023-06-15
Lomių dvaras vienas iš Tauragės rajone saugomų kultūros vertybių, 2003 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Dvaras, pasak istorinių šaltinių, egzistavo jau Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tad turėjo ne vieną savininką.
Nuotrauka
Bagdonas
Tauragės krašto muziejaus nuotrauka
Įkelta:
2023-06-08
„Parašykit į laikraštį nuo manęs tokius žodžius: „Padariau, ką galėjau, atleiskit už tai, ko nespėjau padaryti, ir tęskite mano darbus toliau“. Taip keletą mėnesių iki mirties sakė tautodailininkas Antanas Bagdonas. Šiemet birželio 13-ąją jam būtų sukakę 95-eri. Tautodailininkas, Tauragės garbės pilietis Antanas Bagdonas – daugelio kūrinių autorius, šviesus ir tiesus žmogus. Jo darbai puošia ne vieną Tauragės ir kitų miestų kampelį.
Nuotrauka
sartininku baznycia
Aušros Augustytės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-01
Sartininkų evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1934-aisiais, o parapijos ištakos – gretimame, vos už trijų kilometrų buvusiame ir jau išnykusiame Margiškių kaime. Tikėtina, kad ten parapija gyvavo gal net XIX a. pradžioje. Istorinių faktų apie parapiją daug rasti nepavyko.  
Nuotrauka
 nuotrauka
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-05-18
„Tauta, nežinanti savo praeities, neturi ateities“, – sakė mūsų tautos žadintojas ir patriarchas Jonas Basanavičius. Užmarštin nuėjo begalė mūsų miesto istorijos detalių. Puiku, kad dar turime galimybę jas išsaugoti ar bent priminti apie jas visiems. Taip pagerbiame atminimą žmonių, čia gyvenusių, dirbusių, mylėjusių ir kūrusių Tauragę. Mūsų miesto, o kartu – ir tragišką žydų tautos istoriją nuo šiol primins kuklus paminklas, pastatytas šalia Martyno Mažvydo progimnazijos stadiono. Jis žymi vietą, kur kadaise stovėjo net dvi sinagogos. 
Nuotrauka
vesna
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fondų nuotrauka
Įkelta:
2023-05-17
Prieš 75-erius metus – 1948 m. gegužės 22–23 dienomis – buvo įvykdytas didžiausias Lietuvos istorijoje masinis gyventojų trėmimas į Sibirą. Jam buvo suteiktas kodinis operacijos „Vesna“ (iš rusų k. pavasaris) pavadinimas. Ši Lietuvos gyventojų trėmimo operacija prasidėjo tuometinei sovietų valdžios ministrų tarybai 1948 m. vasario 21 d. priėmus visiškai slaptą nutarimą ištremti 12 tūkstančių Lietuvos gyventojų šeimų.
Nuotrauka
keturakaitis
global.truelithuania.com/ Audriaus Žemaičio nuotrauka
Įkelta:
2023-05-04
Įdomios patirties ir žinių bagažą turėjęs Tauragėje dirbęs kunigas Martynas Keturakaitis aktyviai rūpinosi lietuviškos spaudos gyvavimu net tais laikais, kai ji apskritai nebuvo galima, rūpinosi jos atvežimu. Šie dvasininko darbai neliko nepastebėti – jis buvo pašalintas iš pareigų, o vėliau net ištremtas į Kaukazą.
Nuotrauka
laurinsko laiskai
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-04-27
Apie buvusį partizaną, politinį kalinį Leoną Laurinską-Liūtą (1926–2013) kiekvienas, bent kiek besidomintis rezistenciniu laikotarpiu Lietuvoje, daugiau ar mažiau yra girdėjęs. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ padalinyje, Tremties ir rezistencijos muziejuje, šiam narsiam vyrui skirta visa ekspozicija: nuotraukos iš partizaninio laikotarpio ir bausmės vietos – Mordovijos ASSR, nemažai nuotraukų ir iš įvairių renginių jau nepriklausomoje Lietuvoje. Sukaupta nemaža šūsnis įvairių publikacijų – tiek jo paties rašytų, tiek apie jį patį, bei keletas asmeninių daiktų, kuriuos muziejui perdavė jo sutuoktinė Valerija Laurinskienė ir giminaičiai.