Areta Didžionienė: „Menas yra neišsemiamas“
Įkelta:
2022-06-19
Nuotrauka
areta
Aprašymas

Pasak Aretos Didžionienės, pagrindinis jos kūrinių veikėjas yra gamta

Autorės nuotrauka

 

,
Nuotrauka
areta
Aprašymas

Aretos Didžionienės darbai parodoje „Ex Nova“ Tauragės kultūros rūmuose

Autorės nuotrauka

 

Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.

– Kokia jūsų kaip menininkės istorija? Nuo ko pradėjote?

– Menu rimčiau užsiimu jau daugiau kaip 10 metų, bet meno studijas baigiau tik pernai. Dabar jau esu diplomuota menininkė, o ilgą laiką buvau mėgėja. Tapydavau ir neakivaizdžiai studijuodama teologiją, paskui – ekonomiką. Mano gyvenimas taip susiklostė, kad meno mokytis negalėjau, kadangi studijos buvo dieninės. Vėliau mano gyvenime atsirado vizualinio dizaino studijos. Buvo galima pasirinkti, kokios technikos nori mokytis. Pasirinkau piešti ir su piešiniais pieštuku pabaigiau savo studijas, toks buvo ir mano baigiamasis darbas. Iki tol nelabai mokėjau piešti pieštuku, nes rinkausi tik tapyti, pradėti piešti man buvo pati didžiausia baimė ir iššūkis. Baigusi studijas supratau, kad galiu ne tik tapyti, piešti, bet ir kurti kažką naujo. 

– Naujausia paroda „Ex Nova“ norėjote priminti apie tvarumo svarbą. Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie dabartinę situaciją pasaulyje?

– Pati apie tai susimąsčiau matydama šią problemą kasdienybėje. Visada pirkdama stengiuosi paimti produktus su mažiau įpakavimo, į parduotuvę nešuosi pirkinių maišelį, jei neturiu, prašau nebenaudojamos kartoninės dėžutės. Tokiais mažais žingsneliais stengiuosi prisidėti prie gamtos saugojimo. Iš to, ką mes kiekvieną dieną naudojame ir išmetame, galima padaryti meną. Paroda norėjau priminti, sukelti diskusiją ir paskatinti visus apgalvoti, kiek daug visko sudedama į vieno produkto įpakavimą. Manau, menininko užduotis yra ne rasti atsakymą, bet priversti susimąstyti, pasiūlyti idėją.

– Priešpaskutinė jūsų darbų paroda pavadinta „Arbareto“, pastaroji – „Ex Nova“. Ką jie reiškia?

–  Esperanto kalboje arbareto reiškia giraitė, šilelis. Šį žodį sužinojau netikėtai – pernai mane pakvietė į svečius Anykščiuose. Pažįstama esperanto kalbos mokosi rimčiau nei aš ir mums bevaikštant Anykščių šilelyje ji paklausė, ar žinau, kaip esperantiškai yra šilelis. Nežinojau. Nuskambėjęs žodis įstrigo, o ir buvo panašus į mano vardą – Areta. Mano paveiksluose daug gamtos motyvų, taigi supratau – taip ir pavadinsiu parodą.

Pastarosios parodos pavadinimas „Ex Nova“ reiškia buvęs naujas daiktas. Panaudota dėžutė, prikelta antram gyvenimui, tampa meno kūriniu. Pavadinimą tiesiog logiškai sukūriau. Nova esperanto kalboje yra naujas, exbuvęs. Draugėms, su kuriomis rengėme bendrą parodą, pasiūliau šį pavadinimą, ir jos sutiko.  

Nuotrauka
areta

– Ar seniai kuriate? Ar pamenate, koks buvo jūsų pirmasis kūrinys?

– Kūrybą mėgau dar mokykloje. Labai mėgau piešti, bet, kol mokiausi mokykloje, nebuvo jokio dailės būrelio. Neturėjau galimybės niekur tobulintis. Baigusi mokyklą ištekėjau ir kurį laiką nesimokiau. Įkūriau savo gėlių saloną, dirbau ten ir vis tiek nusprendžiau, kad noriu studijuoti. Tiesiog nuvažiavau į Klaipėdos universitetą ir sakiau – kur bus vietų, ten ir stosiu. Norėjau stoti į dailę pedagoginiame, bet jau nebepriėmė dokumentų. Sakė, pasimokius metus bus galima perstoti į kitą studijų programą, bet sužinojau, kad dailės studijos mokamos, o už teologijos studijas nemokėjau, tai ir neperstojau. Buvau įsitikinusi, kad gėlių saloną turėsiu visą gyvenimą ir tą patį darbą dirbsiu, tik tiesiog norėjau studijuoti. Po teologijos studijų baigiau ir ekonomikos magistrantūrą. Uždariau gėlių saloną ir pradėjau tapyti. Norėjosi daugiau laiko skirti menui. 13 metų dirbus gėlių salone jau norėjosi pokyčių. Man nuobodu, kai žinau, kad galiu viską padaryti, norisi iššūkių.

Savo pirmąjį kūrinį labai gerai prisimenu, nes sugalvojusi tapyti susiradau vieną dailininką Palangoje. Turėjau vos kelis darbelius, bet žinojau, kad man reikia patarimų, ir 2009 metais pirmąsyk nuvažiavau pas jį konsultacijų. Trečią ar ketvirtą kartą nuvykusi parodžiau jam savo paveikslą, o jis ir sako: „Tai yra meno kūrinys, tu turi rimtai dirbti ir tobulėti“. Ir pridūrė, kad jei planuoju rimtai dirbti, tai jis net užleisiąs savo eilę parodai Palangoje. 

Daug kas norėjo nupirkti mano pirmąjį darbą, kuriame pavaizduota  į angelą panaši figūra. Tai kaip simbolis vidinio žmogaus, tarsi nematomo žmogaus pasaulio. To darbo nepardaviau, jis kabo namuose. Tai gražus prisiminimas, kad dailininkas įvertino mano darbą kaip meno kūrinį.

– Iš kur semiatės idėjų kurti? Kokios temos vyrauja jūsų kūryboje?

– Dažniausiai idėjos atsiranda mano galvoje. Aš negaliu to paaiškinti. Anksčiau turėdavau labai daug idėjų, atrodė, kuriant jų tik daugėja. Po studijų situacija kiek pasikeitė, nes studijuojant reikėdavo viską paaiškinti ir pristatyti darbus. Taigi dabar labai įsijungia protas, o iki studijų kūriau visai kitaip – intuityviai. Atsiradus vaizdui galvoje atsistoju prie drobės ir tapau, kol kažkas panašaus pavyksta. 

Po studijų labai gilinausi į baltų kultūrą ir simbolius. Mano kūryboje vis dar galima pastebėti ženklų bei pasaulio medį. Kol kokios nors temos giliai neišanalizuoji, tol negali jos giliai suvokti, o aš tai darau kiekvieną dieną. Pradėjau piešti studijuodama nuo 15 min. iki 10 val. per dieną. Ir kiekvieną dieną nuoširdžiai dirbdavau. Dėstytojai sakė, kad norint kažko pasiekti reikia tai tobulinti kiekvieną dieną. 

Mano kūriniuose pagrindinis veikėjas yra gamta, nes gamtos formos ir spalvos yra pagrindinis inspiracijų šaltinis. Pamąstymai apie žmogaus ir gamtos ryšį atvedė ir prie kūrinių tvarumo tema. 

– Papasakokite, kaip gimsta jūsų kūriniai.

– Niekada nežiūriu, ką daro kiti. Šį bruožą turiu kiek save prisimenu. Pamenu, mokykloje vaikai žiūrėdavo, ką piešia kiti, ir bandydavo daryti kažką panašaus, o man yra atvirkščiai. Aš negaliu daryti taip, kaip daro kiti. Negaliu pažiūrėti į kito idėją ir daryti panašiai. Man neįdomu. Aš pati turiu sugalvoti, ką sukurti. Man tiesiog ateina mintis ir žinau, kad ji yra mano, ir bandau ją įgyvendinti. Ir niekada nesistengiu nieko nustebinti. Aš pati jaučiu, kad tas kūrinys yra mano, nenukopijuotas, tarsi išaugęs iš manęs. 

Dirbu aliejiniais dažais arba piešiu pieštuku. Esu ir dekoravusi jau pagamintus daiktus, pavyzdžiui, dekoravau šviestuvą.

Kiek trunka sukurti vieną kūrinį, sunku pasakyti. Labai įvairiai. Gali trukti porą vakarų, gali  savaitę, porą mėnesių. Dažniausiai tapau etapais, nes aliejinė tapyba taip greitai neišdžiūsta, reikia palaukti, kad galėtum dėti kitą sluoksnį. 

– Ar jau galvojate apie naują parodą?

Norėtųsi kitais metais padaryti kokią didesnę iniciatyvą – įtraukti kitas organizacijas, mokyklas, kaip, pavyzdžiui, miesto šventei buvo daromi ragai. Kodėl nepadarius kažko panašaus iš daiktų pakuočių? Galima būtų surinkti medžiagas, į veiklą įsitrauktų vaikai, tėvai, mokytojai. Tai tarsi bendra gija ir norisi šią temą aktualizuoti. Ypač menininkai, dizaineriai kuria galvodami, kaip aktualizuoti tas tvarumo idėjas. 

Dar planuoju parodą Kaune, o daugiau planų kol kas neturiu.

– Kaip vertinate šiuolaikinį meną?

– Na, aš ne tiek vertinu, kiek stebiu. Dažniausiai visi menininkai būna stebėtojai. Man tas stebėjimas sukuria viziją, aš stebiu, kaip menas keičiasi. Aš to nevertinu, man tiesiog įdomu. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra be galo daug kūrėjų, kad vyksta daug meno renginių. Man pačiai įdomiausia yra tapyba ir grafika, tos klasikinės technikos, ir įdomu, kaip tuos būdus žmonės atranda naujai.

– Kokių turėtumėte patarimų ar palinkėjimų jauniesiems menininkams?

– Imti ir daryti. Daryti daryti daryti… Kaip sakė mano dėstytojas – smuikininkas turi kiekvieną dieną groti. Jeigu vieną dieną nerepetuosi – žinosi tik pats, jeigu negrosi kelias dienas – girdės tavo mokytojai, o jei negrosi ilgiau – tuomet supras ir visi klausytojai. Dabar ir pati suprantu šį jo pasakymą, nes kuo daugiau kuri, tuo labiau įsitikini, kad menas yra neišsemiamas. Patarčiau nesistengti konkuruoti su kitais kūrėjais. Aš kaip tik stengiuosi į parodas įtraukti drauges, pažįstamas.

 

Nuotrauka
ritonija
Įkelta:
2022-09-11
Mokytojo darbas – tai pašaukimas, kūryba, mokymasis. Jovarų pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė, šį darbą dirbanti jau kone keturis dešimtmečius, o Jovarų mokykloje pasitinkanti septintąjį rugsėjį, savo darbo esmę nusako paprastai: mokyti, auginti, suprasti. Su mokytoja kalbėjomės apie jos profesinio kelio pasirinkimą, pedagogų džiaugsmus ir iššūkius. 
Nuotrauka
liucija
Įkelta:
2022-07-28
Nežinodamas nė neįtartum, kad žygaitiškė Liucija Genienė ką tik pasitiko 98-ąjį gimtadienį – linksma, žvali ir guvi moteris stebina šviesiu protu ir puikia atmintimi – kone šimtmečio senumo įvykius, tikslias jų datas ji gali vardyti net nesuabejodama. Dar labiau žavi šios moters geranoriškumas ir tikėjimas žmonėmis: nors vargų ir netekčių likimas jai nepagailėjo, ji tikina per ilgą savo gyvenimą blogų žmonių nesutikusi.
Nuotrauka
SHIMKUS
Įkelta:
2022-07-20
Savaitgalį Tauragėje lankėsi neseniai JAV politinę karjerą baigęs lietuvių kilmės kongresmenas Johnas Shimkus su žmona Karen ir sūnumi Davidu. Tai vienintelis istorijoje lietuvių kilmės Jungtinių Amerikos Valstijų kongresmenas. Savo įtemptoje dienotvarkėje svečiai rado keletą minučių pasikalbėti. Šeštadienį pokalbiui susėdome M. Mažvydo evangelikų liuteronų bažnyčioje.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
sileris
Įkelta:
2022-02-16
Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą.