Praėjusių metų pabaigoje surengtame Mero padėkos vakare už jaunatvišką ryžtą kuriant inovatyvų ir modernų ūkininko ūkį Tauro statulėlė įteikta Gyčiui Ūseliui. Dabar jaunasis Batakių seniūnijos ūkininkas dirba apie 120 hektarų žemės ir planuoja tolesnę ūkio ir technologijų plėtrą. Gytis dalyvauja Lietuvos kaimo plėtros programose ir per investicinius projektus modernizuoja ūkį. O baigtos Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje kūno kultūros ir sporto pedagogikos studijos rodo dar vieną vaikino pomėgį – sportą. Gytis yra ir svarsčių kilnojimo pasaulio čempionas.
Modernizuoja ūkį
Pasak Gyčio, jo tėvai ūkininkauja jau seniai, o pats ūkininkauti pradėjo sulaukęs pilnametystės ir toliau stengiasi puoselėti tėvų sukurtą ūkį.
– Ūkyje dirbame kartu su tėvais. Tiesiog supratome, kad be Europos Sąjungos pagalbos mums gali nepavykti sukurti gero, inovatyvaus ūkio, tad tapau jaunuoju ūkininku ir viskas dabar vyksta mano vardu. Europos Sąjungos paramos labai stipriai padeda mums įdiegti visas inovacijas ir palengvinti darbą, – teigė G. Ūselis.
Ūselių ūkyje auginamos pieninės karvės, iš viso, skaičiuojant ir veršelius, galvijų šiuo metu yra apie 110. Auginamos ir grūdinės kultūros.
– Mano ūkininkavimas prasidėjo nuo to, kai nusipirkau 6 ha žemės ir pradėjau galvoti, kaip įsigyti daugiau žemės. Pastarąjį kartą savo vardu deklaravau jau 123 ha, – vardijo Gytis.
Kaip tik šią žiemą baigtas statyti naujas ūkinis pastatas. Kaip teigė Gytis, nuo idėjos iki projekto įgyvendinimo viskas užtruko net dvejus metus:
– Pastatėme naują fermą, įrengėme naują automatinę melžimo sistemą, vadinamąjį melžimo robotą. Mano jaunai galvai buvo velniškai sunku, daug nežinomybės, daug klausimų, į kuriuos teko ieškoti atsakymų. Žinoma, finansiniai dalykai atrodė labai sudėtingi. Visa laimė, kad sutartį su rangovu pavyko sudaryti iki kainų kilimo. Statybas labai apsunkino dabartinė pasaulinė situacija, medžiagų tiekimo sutrikimai. Vargais negalais viskas pavyko, pastatėme ir jau dirbame, – džiaugėsi ūkininkas.
Dar viena skaudi aktualija ūkininkams – krintančios pieno supirkimo kainos. Gyčio tai, žinoma, nedžiugina, tačiau šį laikotarpį, pasak jo, vienaip ar kitaip teks iškęsti.
– Kai pastatai tokį statinį, įrengi melžimo sistemą, mažinti ūkio jau negali, turi eit pirmyn. Kainų sumažėjimas ir pieno kiekio mažinimas tikrai neatneš naudos. Reikia nepamiršti ir to, kad yra tam tikri įsipareigojimai kreipiantis į Europos Sąjungą paramos, tad reikia įsipareigoti ir vykdyti verslo planą, o verslo plane, be abejonės, numatytas ūkio didėjimas. Mažinti ūkio kol kas tikrai nesiruošiame. Liūdna, kad labai krinta kainos, bet yra kaip yra. Tokia yra pasaulinė situacija, – pasakojo G. Ūselis.

Sportu susidomėjo dar mokykloje
Gytis randa laiko ne tik ūkio darbams, bet ir mylimai veiklai – sportui, kuriuo susidomėjo dar mokydamasis mokykloje.
– Batakių vidurinėje mokykloje (dabar Skaudvilės gimnazijos Batakių pagrindinio ugdymo skyrius) kūno kultūros mokytojai gana aktyviai užsiėmė su vaikais, kuriuose matė potencialą įvairiose sporto šakose. Viskas prasidėjo nuo krepšinio, bet ten nejutau pranašumo, nemaniau, kad šioje sporto šakoje galiu būti geriausias ir kad pasieksiu didelių pergalių. Šiek tiek vėliau užsiėmiau boksu, tai buvo gal tik pusantrų metų, kai man buvo 14–15 metų, – vardijo sportininkas.
Tačiau galiausiai jo dėmesį patraukė svarsčių kilnojimas.
– Pradėjau aktyviai kilnoti svarsčius, dalyvauti varžybose – iš pradžių mokykline, vėliau ir Lietuvos čempionatuose. Lietuvos čempionatai prasidėjo, kai man buvo 16 metų, tais pačiais metais sudalyvavau ir pirmajame Europos čempionate. Visa tai, liaudiškai tariant, „užkabliavo“, ir taip viskas išsirutuliojo iki šios dienos, – kalbėjo pašnekovas. – Europos ir Pasaulio svarsčių kilnojimo čempionatuose dalyvaudavau nuo 17 metų ir visad būdavau antras, praėjusiais metais pagaliau pavyko laimėti ir pirmąsias vietas.

Susidomėjo funkciniu sportu
Iš pradžių Gytis buvo įstojęs į transporto priemonių inžinerijos studijas Kaune, bet supratęs, kad tai ne jo sritis, vėliau įstojo į Šiaulių universitetą studijuoti to, ką mėgsta.
– Studijų metu išmėginau funkcinį sportą, kuris šiuo metu sporto veikloje užima didžiausią laiko dalį. Nors funkcinio sporto pasiekimais čempionatuose ar turnyruose pasigirti negaliu, šiam sportui dabar skiriu daugiausia laiko, – prioritetus dėstė G. Ūselis.
Funkcinio sporto jis treniruoja ir vaikus.
– Kodėl nebe taip aktyviai sportuoju su svarsčiais? Todėl, kad svarsčiai, sakykime, nuobodi, monotoniška sporto šaka. Mes ten turime tris veiksmus ir tuo viskas baigiasi, o funkcinio sporto čempionatuose turime daugybę pratimų: lengvoji atletika, sunkioji atletika, gimnastika, plaukimas, įvairūs kiti funkciniai pratimai, – vardijo treneris.
Pasak jo, užsiimant funkciniu sportu galima pajausti kur kas didesnį tobulėjimą nei užsiimant svorių kilnojimu.
– Aišku, nemečiau svarsčių kilnojimo, kilnoju ir toliau, tik tiek, kad jiems skiriu mažiau laiko nei kitiems pratimams, – aiškino jis.
Gytis pasidalijo ir vienu savo ateities tikslų. Kadangi svarsčių kilnojimo Pasaulio ir Europos čempionatuose jis jau yra pasiekęs daug, dabar norėtų sudalyvauti būtent funkcinio sporto Pasaulio ir Europos čempionatuose.
Treniruoja kitus
Gytis turi subūręs savo sporto klubo „MAXFIT“ komandą, tačiau kol kas neturi konkrečios vietos, vis bando kažkur prisiglausti, tačiau ateityje tikisi rasti ar įrengti patalpas, skirtas svarsčių kilnojimui ir funkciniam sportui.
– Didžioji sporto klubo narių dalis yra Skaudvilės gimnazijos mokiniai, kurie ir treniruojasi Skaudvilės gimnazijoje, ten aš jiems vedu ir funkcines treniruotes. Žinoma, treniruoju ir svarsčių kilnojimo sporto šaką kaip Tauragės sporto centro treneris, – teigė G. Ūselis, pridūręs, kad sportuoti renkasi ne tik mokiniai, bet ir jau baigę mokyklas vaikinai.
Iš viso sportuojančių vaikinų yra 18, į treniruotes ateina nuo 10-ies iki 28-erių metų vaikinai.

Didinti ūkio kol kas nesiruošia
Gyčio galvoje sukasi tikrai ne viena įdomi mintis, tačiau jis dar svarsto, ar visomis jomis dalintis.
– Galbūt kol kas būtų pernelyg ambicinga kalbėti apie galvoje besisukančius planus. Kol kas tiesiog įgyvendinsiu savo verslo planą, ką sukūrėme prieš įrengdami naują sistemą ūkyje, kol kas plėstis stipriai nesiruošiu, – teigė vaikinas.
O į savo sporto klubą jis stengsis pritraukti vis daugiau žmonių ir tikisi, kad artimoje ateityje pavyks turėti savo vietą, kurioje komanda galės užsiimti įvairiomis sporto šakomis, daugiau pasiekti ne tik pats, bet ir su klubo nariais.
Pomėgį tenka nustumti į šoną
Pasak Gyčio, suderinti keletą veiklų tikrai nėra lengva.
– Iš tiesų, suderinti ūkio darbus bei treniruotes velniškai sunku, kartais netgi tenka duoti darbui pirmenybę ir praleisti vieną antrą treniruotę įsibėgėjus darbymečiui. Kadangi sportu nesiekiu pelno ir neketinu iš to pragyventi. Tad reikia pasistengti dėl to, kas mane išlaiko, – atviravo G. Ūselis.
Jis teigė, kad suspėti visur yra labai sunku, kartais pritrūksta ir motyvacijos, norisi ir laisvo laiko, bet jei jau užsibrėžė tikslą, kryptingai link jo ir turi eiti.
– Be abejonės, sportas yra arčiau širdies, bet, kaip ir minėjau, mano sporto klubas – ne pelno siekianti organizacija, mano sporto šakos – funkcinis sportas ir svarsčių kilnojimas manęs neišlaikys. Suprantu, kad iš to neuždirbsiu, o ūkis gali atnešti tam tikras pajamas. Tad jam ir tenka pirmenybė, – svarstė Gytis.
