Asociatyvi pexels.com nuotrauka
Vladimiro Putino karas Ukrainoje paskatino Europą pagalvoti apie planus visiškai atsisakyti rusiškų energetikos išteklių. Lietuvoje prieš maždaug dešimtmetį JAV kompanija „Chevron“ planavo atlikti skalūnų žvalgybos darbus Tauragės rajono Žygaičių kaime, tačiau sukilus vietos bendruomenei pasitraukė. Šių metų vasario 24-ąją Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą ir dėl to pasikeitus geopolitinei situacijai prabilta apie tai, kad galbūt visiškai atsisakyti energetinės priklausomybės padėtų būtent skalūnų dujos. Vis dėlto Tauragės rajono politikai tokias kalbas vertina skeptiškai ir primena – tiek Tauragė, tiek Europa jau pasirinko judėti ekologišku keliu.
Tikslas – atsinaujinantys ištekliai
Anot Tauragės rajono politikų, skalūnų dujų žvalgyba vienareikšmiškai kertasi su Lietuvos ir Europos pasirinktu „žaliuoju kursu“. Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas komentavo, kad Lietuvos ir Europos energetinė nepriklausomybė turi būti vienas pagrindinių tikslų, bet reikėtų orientuotis į atsinaujinančius energijos išteklius, o ne į iškastinį kurą.
– Tauragės rajono savivaldybės tikslas – apsirūpinti energetiniais ištekliais naudojant šiuolaikines technologijas atsinaujinančių išteklių gamybai rajone. Į šią sritį ir turėtų investuoti Europa ir pasaulis. Žinoma, visa infrastruktūra neatsiras spragtelėjus pirštais, tačiau tokios investicijos ilgalaikėje perspektyvoje yra pačios prasmingiausios energetinės nepriklausomybės ir geopolitine prasme, – „Tauragės žinioms“ teigė D. Kaminskas.
Kenksminga žemei
Kad Žygaičiuose jokiu būdu neturėtų būti grįžta prie skalūnų dujų klausimo, įsitikinusi ir Tauragės rajono tarybos socialdemokratų frakcijos seniūnė Rita Grigalienė.
– Kol kas skalūnų dujų išgavimo technologija yra kenksminga mūsų žemei. Dujos gali užteršti pačius gruntinius vandenis, bus užterštas ir giliau esantis dirvožemio sluoksnis. Jei neklystu, 2012–2013 m. buvo užsakytas Europos Komisijos tyrimas, kurį atliko Europos mokslininkai, dėl skalūnų dujų išgavimo technologijų saugumo, tyrimas buvo pristatytas Seimo aplinkosaugos komitete. Tame dokumente aiškiai pasakyta, kad skalūnų dujų išgavimas būtų didelė žala giluminiams vandenims, jie gali būti užteršti. Viena yra išgauti skalūnų dujas JAV, kita – Lietuvoje. Mes – Lietuva, ir visada didžiavomės, kad turime švarius giluminius vandenis, – komentavo politikė.
Kartu ji tikino pasisakanti už visišką energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir, nors skalūnų dujų nauda akivaizdi, jų išgavimo technologijos kelia grėsmę giluminiams vandenims.
– Visų pirma, turime keisti požiūrį ir atsikratyti priklausomybės nuo iškastinio kuro, pereiti prie naujų technologijų ir atsinaujinančios energijos šaltinių. Ar verta kalbėti apie didelės rizikos investicijas ir žalą mums, mūsų gamtai, kai mes turime alternatyvą – suskystintų gamtinių dujų laivą-saugyklą ,,Independence“? Visuomet esu už tai, kad turime daugiau akcentuoti ir investuoti į žaliąją energetiką, – dėstė R. Grigalienė.
Tauragės rajono savivaldybės tarybos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Giedrė Stulginskienė teigė, kad ES pasirinktas bendras „žaliasis kursas“ nesuderinamas su iškastiniu kuru, taigi ir su skalūnų dujų gavyba. Anot jos, norint visiškai atsisakyti energetinės priklausomybės nuo Rusijos reikėtų energiją išgauti iš tokių šaltinių kaip vanduo, saulė ar vėjas.
SGD užtikrina energetinį saugumą
Tarybos Liberalų frakcijos seniūnas Darius Stankus taip pat neįžvelgia prasmės dairytis į praeityje kilusias mintis išgauti skalūnų dujas.
– Šiandien akivaizdu, jog atsinaujinančios energijos reikšmė auga nebe metais, o dienomis. Tauragiškiai (gyventojai, verslas, savivalda) investuoja į atsinaujinančią energetiką. Tauragėje nuolat didėja elektrinių autobusų, automobilių skaičius, vykdoma daug kitų projektų. Bene dešimtmetį Tauragės rajone atsinaujinančios energijos iš saulės, vėjo, vandens, biomasės ir kitų šaltinių pagaminama žymiai daugiau nei jos yra sunaudojama, – dėmesį atkreipė jis.
D. Stankus priminė, kad Lietuvos energetinį saugumą garantuoja suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas.
– Prieš 8 metus buvo daug skepticizmo ir kritikos dėl Lietuvos SGD terminalo statybos. Šiandien matome, kad būtent šis terminalas užtikrina Lietuvos energetinį saugumą. Jo pagalba galima atsivežti dujas iš bet kur, o SGD terminalas iki metų pabaigos dirbs 100 procentų pajėgumu. Tai pavyzdys ir toms šalims, kurios iki šiol kliovėsi ir buvo priklausomos tik nuo dujų vamzdynų. Kalbant apie Lietuvos energetinį nepriklausomumą svarbu paminėti, kad šalis turi galimybę atsivežti naftos produktų iš kitų šalių, greitu laiku planuojama užbaigti elektros tinklų sinchronizaciją su ES. Jau veikia dujų vamzdynas su Lenkija.
Gresia ekologinė katastrofa
Frakcijos „Nepartinė Tauragė“ seniūnas Vidas Bičkus „Tauragės žinioms“ kalbėjo, kad nors apie skalūnų temą diskutuoti gal ir verta, jo požiūriu, jų gavybos nereikėtų pradėti.
– Tos visos diskusijos, kurios buvo kilusios prieš keletą metų, dabar nebevyksta. Visą laiką reikia kalbėti visomis temomis, tad gal ir vertėtų grįžti prie tos temos, bet apie sprendimus būtina gerokai pagalvoti, – įsitikinęs V. Bičkus.
Politikas kalbėjo, kad karo metu vanduo yra vienas svarbiausių dalykų norint išlikti, tad jį teršti išgaunant skalūnų dujas – be galo neatsakinga.
– Aukoti gėlą švarų vandenį, kurio turime tikrai nemažai, nenorėčiau. Reikia saugoti giluminius vandenis, nes jie gali garantuoti žmogaus išlikimą. Geopolitinė padėtis, susiklosčiusi mūsų netolimoje kaimynystėje, vargu ar gali pakeisti Žygaičių bendruomenės, Tauragės rajono gyventojų nuomonę. Žinoma, yra pavienių žmonių, kurie skalūnų dujų gavybai pritaria. Bet, manau, esant dabartinei geopolitinei situacijai Žygaičiuose gyvenančių žmonių požiūris nepasikeitė. Beje, teko matyti ir vaizdo įrašų iš JAV, Kanados, kur išgaunamos skalūnų dujos, tai tos vietos tampa dykvietėmis. Nepamirškime, kad yra alternatyvūs energijos šaltiniai, – sakė V. Bičkus.
Pašnekovas teigė, kad skalūnų dujas išgauti vertėtų tik tokiu atveju, jeigu būtų rastos tokios technologijos, kurios leistų tai padaryti be didesnės žalos gamtai.
Tarybos narys pažymėjo, kad karo Ukrainoje kontekste verta kalbėti apie ekologiją dar ir dėl to, kad pačioje Ukrainoje šiuo metu fiksuojama gausybė ekologinių nelaimių – dėl okupantų puolimo sproginėja ištisos gamyklos.
– Tai nubloškė kone visą pasaulį gerokai atgal. Karo akivaizdoje mums gresia ekologinė katastrofa, – sakė jis.
Tačiau V. Bičkus teigė, kad Lietuvoje visiškai atsisakyti naftos produktų kol kas nėra itin realu, bet judėti energetikos išteklių priklausomybės nuo Rusijos atsisakymo linkme reikia.
– Žvelgiant į tai, kas vyksta pasaulyje, kad Rusija gauna pajamas iš Europos, mokančios už energijos išteklius, ir už jas finansuoja karą, tai nėra normali situacija. Blogai, kad Europa anksčiau nepriėmė reikalingų sprendimų kaip Lietuva, kuri jau yra kur kas mažiau priklausoma nuo Rusijos išteklių, – įsitikinęs politikas.
Neracionalu ir kvaila
Prieš skalūnų dujas pasisako ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovas Kęstutis Balašaitis, tačiau, kalbėdamas apie energetinę priklausomybę nuo Rusijos, jis teigė manantis, kad atsisakyti visko, kas rusiška, yra neracionalu.
– Kas liečia energetiką, manau, visada reikia turėti alternatyvą. Visiškai atsisakyti to, kas yra rusiška, tolimesnėje perspektyvoje, manau, būtų neracionalu ir kvaila. Putinas ir jo režimas – ne amžinas. Tikiu, kad ateis tokia diena, kai su kaimyninėmis valstybėmis gyvensime kaip tikri kaimynai, tai yra draugiškai. Kada taip bus ir ar bus iš viso, parodys ateitis, – įsitikinęs K. Balašaitis.
