Tauragiškis Gedas Mekšriūnas nelankė muzikos mokyklos ir nesimokė muzikos istorijos, tačiau šiandien nėra dienos, kad jo galvoje nesisuktų muzikiniai ritmai. Audioerotique slapyvardžiu pasivadinęs 22-ejų vaikinas šiuo metu gyvena sostinėje, dirba audiovizualinių produktų studijoje „Tamulynas studio“ garso inžinieriumi. Gedas – įkvepiantis pavyzdys, kaip galima atrasti kelionę į save. Per muziką.
– Koks Tavo mėgiamas ir koks Tavo kuriamos muzikos stilius?
– Mano muzikos stilius labai platus, tai tarsi kažkoks bendras prieskonis iš visos mano girdėtos muzikos. Tačiau labiausiai linkstu prie vadinamojo nu-disco stiliaus. Tai XXI-ojo amžiaus elektroninė šokių muzika, turinti dar gyvo disco stiliaus elementų. Joje galima rasti ir 1970-ųjų metų skambesio, ir žemę drebinančių, sintezuotų italo disco stiliaus eros bosų linijų. Manoji muzika šiek tiek lėtesnė nei naktiniuose klubuose skambanti house. Manau, tai puikiai atitinka mano pseudonimą – Audioerotique. Mėgstu šiltus, plaukiančius, daug informacijos nešančius garsus. Pasiklausius klasikinės muzikos tampa aišku: muzika – tai kelionė, todėl tai ir stengiuosi klausytojui suteikti. Nors mano muzika elektroninė, tačiau neapsieinu be akustinių elementų. Pats negroju, tad tenka tuos elementus karpyti iš senų įrašų. Jie turi tokio žmogiškumo, klaidų, kurios kartais tampa net pagrindiniu kūrinio kabliuku, ar tiesiog minčių – juk įrašas imamas kartais net iš 40-ies metų senumo kūrinių.
– Kaip Tavo gyvenime atsirado muzika? Ar lankei muzikos mokyklą?
– Būdamas mažas mėgau klausytis senų kasečių. Mano tėvai turėjo didelę kolekciją. Apie elektroniką, žinoma, nieko nenutuokiau ir nė girdėjęs nebuvau. Tačiau manau, kad būtent tų laikų muzika, kai į posmą suguldavo daugiau nei trys žodžiai, o pats produktas buvo orientuotas ne į pinigus, lėmė mano potraukį muzikai. Nors net nežinau, gal tai tiesiog atėjo natūraliai. Didžiausią postūmį pajutau namie atsiradus internetui. Kadangi esu labai imlus dominančiai informacijai, greitai pradėjau klausinėti savęs, kokia muzika man patinka, ar tokio tipo muziką galima rasti internete, jeigu yra pop, rock, vadinasi, ir man patinkanti kažkaip turi vadintis? Klausiausi daug ir įvairios muzikos, iš visų muzikos stilių, manau, kažką pasiėmiau. Klausiausi šokių, pop, klasikinės muzikos, roko, ypač daug senų disco ir funk įrašų, žygiavau per elektronikos kalnus su house, techno, minimal muzika. Muzikos mokyklos nelankiau, stropiai į muzikos pamokas mokykloje taipogi nežygiavau. Žinoma, tai būtų pridėję pliusų, tačiau manau, kad man į naudą buvo skonio formavimas „be taisyklių“. Tikriausiai, jei pradėčiau mokytis dabar, muzikos meno įsisavinčiau gerokai daugiau ir subtiliau.
– Kada pradėjai kurti?
– Mažais žingsneliais prieš gerus trejus metus. Labai padėjo dar visai neseniai atsiradusi programa „Ableton Live“, nors kitos prieš tai bandytos programos buvo labai sunkios, su daugybe man nesuprantamų mygtukų, bangų. Su „Ableton“ susidraugavau labai greitai. Geriausia, kad išvysčiau įprotį kasdien ją įsijungti ir eksperimentuoti, todėl nuolatos tobulėju.
– Kaip vyksta kūryba? Ar tam reikia ramaus kampučio, ar, perklausius kažkieno įrašus, sukyla kūrybinė banga? Kas įkvepia?
– Muziką kuriu prie kompiuterio ekrano. Ramybė, gražus vaizdas už lango daro savo, tačiau kartais tenka kurti ir triukšmingesnėje aplinkoje. Visada rezultatas kitoks, įdomus. Įkvėpimo gali suteikti išgirstas puikus kūrinys, gyvenimiškos aplinkybės, kažkokie prisiminimai, nors dažniausiai esu natūraliai įkvėptas ir nuolat girdžiu ritmus savo galvoje. Geros emocijos natūraliai kuria šiltus malonius garsus.
– Kokiomis savybėmis turi pasižymėti muzikos kūrėjas? Ar jis turi išmanyti muzikos istoriją, klasiką, ar šiuolaikinei muzikai kurti užtenka domėtis konkrečia sfera?
– Manau, kad muzikos kūrėjas visų pirma privalo turėti gerą klausą, nuolat stebėti aplink sklindančius garsus, jausti ir suprasti, kaip vienokie ar kitokie garsai veikia žmogų, jo psichiką. Istorijos žinios nėra būtinos, nes, mano manymu, muzika universali, jos suvokimas visiems bendras ir žinojimas, kokiomis dūdelėmis grojo piemenys, nieko nepakeis. Reikėtų klausytis visos muzikos, visų stilių, žanrų. Žmogus, kuriantis muziką, dalijasi savo idėjomis ir potyriais, tereikia šiek tiek pasistengti, kad sugebėtume tai iššifruoti. O kai jungi elementus iš visos įmanomos muzikos, gauni kažką, kas vienija žmones, ir to klausomasi šimtais metų.
– Kaip atėjo mintis, kad su tuo reikia sieti savo gyvenimą?
– Nuolatos dariau tą patį, neapleidau muzikos ir aplinkybių dėka supratau, kad tai tūrėtų būti mano kelionė. Į muziką žiūrių filosofiškai, o filosofija sako: „Kas sodina, tas skina vaisių“.
– Ar įmanoma užsidirbti iš muzikos?
– Taip. Tačiau manau, kad reikėtų keisti visą industrijos pagrindą. Internete ir visur kitur muzika turėtų būti prieinama nemokamai. O pinigus atlikėjai gautų tik už šou ir pasirodymus. Muzikos kokybė iškart šoktelėtų.
– Kur dar norėtum paeksperimentuoti? Gal kitokio žanro muzikoje?
– Dabar, kai turiu lengvą priėjimą prie videotechnikos ir esu supamas talentingų kolegų, svajoju apie muzikinį klipą vienam savo kūrinių. Taipogi neatmetu galimybės ateityje padirbėti ir su vokaliste.
– Tiek daug kalbėjome apie muziką. O gal turi dar kokių nors hobių?
– Aktyviai domiuosi trimate grafika ir specialiaisiais efektais.
Kalbino Karina Sėrikova