Inga Jurienė: 40 metų rankinio aikštelėje
Įkelta:
2023-02-25
Nuotrauka
inga
,
Nuotrauka
inga
,
Nuotrauka
inga
Aprašymas

Iš kairės – Ineta Laugalienė ir Inga Jurienė

 

 

,
Nuotrauka
inga
Nuotraukos autorius:
Asmeninio albumo nuotraukos
Aprašymas

Ingos sūnus Lukas, pasak jos, užaugo sporto salėje

,
Nuotrauka
inga
Aprašymas

Luko pieštas šeimos herbas

 

Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.

– Kaip susidomėjote rankiniu?

– Rankinį žaisti pradėjau antroje klasėje. Prisimenu, kaip žaidžiant kvadratą mokyklos stadione prie manęs priėjo trenerė Stefanija Andrejanova ir pasiūlė ateiti pabandyti. Nuėjau į pirmąją treniruotę neturėdama jokio supratimo, kokia tai sporto šaka. Bet buvau judri, smalsi, todėl knietėjo pabandyti. Nuo to laiko rankinis iš mano gyvenimo dar nebuvo niekur dingęs.

– Kodėl pasirinkote būtent šią sporto šaką?  Kaip gimė meilė šiam žaidimui? 

– Šią sporto šaką pasirinkau tik todėl, kad mane pastebėjo trenerė. Kada ir kaip gimė meilė šiam žaidimui, negaliu tiksliai pasakyti. Žinau tiek, kad man patiko sportuoti, patiko nuo pat pirmos treniruotės ir net neabejoju, kad tai buvo trenerės įtaka. Komandoje jaučiausi smagiai, saugi bei reikalinga. Mūsų komanda buvo padalinta į dvi grupes. Kadangi dėl didelio mokinių skaičiaus vienose mokyklose pamokos vyko rytais, kitose po pietų, du kartus per savaitę treniruodavomės atskirai, o šeštadieniais – jau visa komanda kartu. Į tuometinę sporto mokyklą atėjau 1983 metais ir šiandien tebesu čia kaip trenerė ir direktoriaus pavaduotoja. Simboliška, nes kaip tik šiais metais sukanka 40 metų, kai aš vienaip ar kitaip tebedalyvauju Sporto centro gyvenime.

Nuotrauka
inga

– Kokia įsimintiniausia akimirka, susijusi su sportu, iškyla atmintyje?

– Mano sporto kelyje buvo be galo daug svarbių ir smagių akimirkų. Neišvengiau ir nusivylimų. Sunku išskirti vieną akimirką, nes prisimenu viską: treniruotes, komandos merginas ir mūsų patirtis bei nuotykius kartu stovyklose, varžybose, kelionėse.

Pamenu, kaip važiuodavome į turnyrus Kaliningrade traukiniu ir trenerei reikėdavo 3 valandą nakties mus tiesiog spėti mieste „sumesti“ į riedančio traukinio vagoną, nes Tauragės stotyje jis stabteldavo labai trumpam. Norėdama dalyvauti rankinio stovykloje, turėdavau atsisakyti vasaros išvykų prie jūros su šeima. Net nekildavo abejonių, kas svarbiau. Visada rinkausi rankinį ir komandą. 

Kelerius metus su komanda patekome į finalinį keturių komandų etapą. Pagrindinės varžovės buvo iš Druskininkų, Klaipėdos, Varėnos. Šios keturios komandos ir dalindavomės prizininkų ir čempionių pakyla. Labai gaila, kad per anksti mūsų komandą išardė traumos. Bet paauglystėje buvau pakviesta į Tauragės moterų komandą, su kuria dalyvavome to meto Lietuvos rankinio I lygoje. Su moterų komanda irgi buvom prizininkės. 

Tik baigusią mokyklą  trenerė pakvietė mane prisijungti prie trenerių kolektyvo. Jau vaikystėje mano mama trenerę vadindavo antrąja mano mama. Esu labai dėkinga jai už daugelį dalykų, už gyvenimo pamokas.

– Kaip motyvuojate save sportuoti?

– Nors vis dar dalyvauju Atvirajame Lietuvos rankinio veteranų čempionate, vis dažniau pagalvoju, kad sportbačius būtų laikas pakabinti ant vinies. Gal todėl, kad savo miesto moterų veteranių rankinio komandos suburti nepavyksta ir jau daug metų žaidžiu už skirtingų miestų komandas. Kartais jau juokiuosi, kad greit nebus komandos, kurioje neteko bent sezoną sužaisti. Veteranų gretose susirenkam tikri rankinio entuziastai, kovos dar vyksta labai azartiškai, ir labai džiaugiuosi, kad iš Tauragės kilusių žaidėjų dar sutinku beveik visose tiek vyrų, tiek moterų komandose. Prieš dešimtmetį dar turėjome savo miesto moterų komandą čempionate ir buvome antros.

Nuotrauka
inga

– Koks didžiausias asmeninis sporto pasiekimas? O  koks didžiausias pasiekimas kaip trenerės? 

– Vaikystėje su komanda savo amžiaus grupėse tapome Lietuvos čempionėmis, prizininkėmis. Esu Lietuvos moterų I lygos ir Lietuvos veteranų čempionatų prizininkė.

Didžiausias pasiekimas, kad užauginau sau įpėdinę ir naują trenerę Tauragės sporto centrui – tai Ineta (Olišauskaitė) Laugalienė. Dvidešimt metų treniravau merginų komandas. Pradėjus dirbti Inetai mergaites perdaviau jai ir pradėjau rinkti berniukų komandas. Nekart prizininkė buvo 1986–87 metais gimusių merginų komanda. Ilgiausiai ant prizininkių pakylos lipo 1992 metų merginų komanda. Ne viena žaidėja išvyko mokytis ir sportuoti į sporto centrus Šiauliuose ir Vilniuje. Kelios auklėtinės atstovavo Lietuvos jaunių, jaunimo ir moterų rinktinėms – Živilė Jurgutytė, Kornelija Galinaitytė ir Vita Urbonaitė (kartu treniravome su kolege Daiva Dumčiene). Živilė ir dabar tebežaidžia Vokietijos aukščiausioje rankinio moterų lygoje. Augustė Vilimaitė žaidžia Šiaulių moterų komandoje. Jos labai laukiu sugrįžtančios dirbti į Tauragę.

Su dideliu malonumu prisimenu savo buvusias auklėtines, visų kartų. Kiekvienos komandos istorija buvo savita ir ryšys su merginomis išlikęs. 

– Ar turite ritualų ar įpročių, kuriuos esate įpratus atlikti prieš svarbias varžybas? Galbūt turite talismaną? 

– Neturiu jokių įpročių ir talismanų, bet bent kelias naktis prieš svarbesnes varžybas mintyse strateguoju (šypsosi – aut. past.). 

– Kas varžybų metu vyksta jūsų galvoje? 

– Kai žaidžia mano auklėtiniai, visada noriu ir linkiu, kad viską padarytų maksimaliai gerai, kad pavyktų įgyvendinti tai, ko kasdien mokomės, kad nė vienas negautų traumų, nes mūsų žaidimas gana grubus ir „kietas“. O pati dar ir po tiek metų išeidama į aikštę jaudinuosi.

– Kokiu dar sportu domitės, o galbūt ir praktikuojate? 

– Be rankinio, kelis metus lankiau Kangoo Jumps treniruotes, patinka slidinėti kalnuose, važinėti dviračiu ir vaikščioti. Su draugėmis įveikėme ne vieną Lietuvos piligrimų kelio etapą, dalyvaujame įvairiuose žygiuose. 

– Kokias asmenines savybes išsiugdyti jums padėjo sportas? 

– Sportas padeda kiekvienam išsiugdyti daug be galo svarbių charakterio savybių. Mano pasirinktas sportas yra komandinis. Tai turėjo didelės įtakos mano asmenybei. Disciplina, bendro rezultato siekimas, atsidavimas, kovingumas, pagalba, lyderiavimas, pareigingumas, draugiškumas, komunikabilumas – šias ir dar daug kitų teigiamų savybių manyje išugdė sportas. Rankinis man davė labai daug draugų ir bendraminčių, nes buvusių rankininkų nebūna. Nesutinku nė vieno buvusio rankinio žaidėjo, kuris būtų nelaimingas, pasyvus, lėtas. Visi aktyvūs, veiklūs.

– Jūsų sūnus irgi žaidžia rankinį. Kaip jis susidomėjo šiuo sportu ir kaip jam sekasi?

– Mano sūnus Lukas užaugo sporto salėje. Kasdien po darželio vakarodavo su manim treniruotėse ir laukdavo, kada jį pakvies žaisti rankinio. Pirmuosius žingsnius žengė kartu su mergaičių komandomis mano treniruotėse, vėliau perėjo pas mano buvusią trenerę. Jis buvo gabus visiems sportiniams žaidimams. Jį vaikystėje ,,skolindavosi‘‘ ir futbolo, ir krepšinio treneriai, bet rankinio neiškeitė. Su savo komanda nekart tapo Lietuvos prizininkais, atstovavo Tauragės vyrų komandai I lygoje. Po 11 klasės buvo pakviestas treniruotis ir mokytis Klaipėdoje, tuometinėje Lietuvos čempionų „Dragūno“ komandoje. Klaipėdiečių gretose žaidė, kol baigė mokyklą ir universitetą. Žaidė Lietuvos jaunimo rinktinėje. O baigęs universitetą išvyko žaisti rankinio į Vokietiją, kur tebežaidžia ir dabar.

Nuotrauka
inga

– Ar  sunku pritraukti, sudominti vaikus sportuoti? Kaip pavyksta juos sudominti žaisti rankinį?

– Nors šiuo metu vaikams veiklų pasiūla labai didelė, bet jie noriai renkasi sportą ir rankinį. Tik gaila, kad šiuo metu Tauragėje labai trūksta rankinio trenerių ir negalime surinkti visų amžiaus grupių. Šiuo metu turiu labai smagią berniukų komandą, kurioje – ne vienas žaidėjas perspektyvus žaidėjas, neblogi ir bendri komandos pasiekimai. Jau nekart komanda Lietuvoje pelnė antrąją ir trečiąją vietą savo amžiaus grupėje, kol žaidė ,,mini‘‘ rankinį, buvo ir čempionė. Nors su didelių miestų komandomis kovoti nelengva, šitie vaikinai jau ne kartą įrodė, kad yra ne prastesni. Esu labai dėkinga tėveliams, kurie labai domisi vaikų veikla, aktyviai dalyvauja, palaiko ir motyvuoja vaikus.

– Ką mėgstate veikti  laisvalaikiu? Ar jis susijęs su sportu?

– Mano laisvalaikis, kaip ir visas mano gyvenimas, yra aktyvus, matyt, toks jau mano būdas. Dievinu keliones, naujas šalis, kalnus ir vaikščiojimą. Kasmet stengiuosi aplankyti ir „pačiupinėti“ nors vieną nelankytą šalį. O ramiam vakarui renkuosi filmus.

Ne kartą esu pagalvojusi, kuo aš dar gyvenime galėčiau būti ir ką būčiau veikusi, jei ne rankinis. Kokia aš būčiau užaugusi ir į kurią sritį nukeliavusi?

 

Nuotrauka
margis
Valdo Latožos nuotraukos
Įkelta:
2024-03-04
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu.