Prieš keletą dienų gimnazijose nuskambėjęs šimtadienis privertė atsitokėti net ir tuos abiturientus, kurie dar tvirtai neapsisprendę dėl savo gyvenimo kelio. Dviprasmišką ateities galvosūkį, susidedantį iš dviejų pasirinkimų: likti studijuoti Lietuvoje ar semtis žinių užsienyje sprendžia ir devyniolikmetis Vytautas Beišys, Žalgirių gimnazijos abiturientas. Su juo kalbamės apie tai, kad šiandien labiausiai neramina dvyliktokus.
Paauglystės svajonėse – muzika
Nuošusį šimtadienį Vytautas atšventė ramiai – dalyvavo oficialioje šventės dalyje, vėliau nuvežė klasės draugus į šimtadienio pratęsimą kavinėje. Pats linksmybių kavinėje atsisakė, kadangi šimtadienio „bilietas“ pasirodė esantis per brangus:
– Šventė buvo labai smagi. Draugų teigimu, jos pratęsimas taip pat buvo nusisekęs. Tačiau jau iš anksto buvau suplanavęs jame nedalyvauti, kadangi man tai pasirodė gana brangus malonumas. Prisidėjau dar šimtą litų ir nusipirkau bilietą į „Metallica“ koncertą, – šelmiškai nusišypsojo abiturientas.
Jau pokalbio pradžioje Vytautas išsidavė, kad didžiausia jo gyvenimo aistra – muzika. Šeštoje klasėje pradėjęs lankyti „Šaltinio“ pagrindinės mokyklos pučiamų orkestrą, šiandien vaikinas dalyvauja jau keturių muzikos kolektyvų veikloje: būgnija jaunimo roko grupėje „Easy jamm“, Tauragės kultūros rūmų pučiamųjų orkestre, grupėje „Gentleman band“, neapleido ir „Šaltinio“ pučiamųjų orkestro.
Viena vaikino svajonių dar nuo paauglystės kaip tik ir buvo groti roko grupėje. Todėl vyresnėse klasėse, kai visi pradėjo klausinėti, kur Vytautas stos mokytis, vaikinas pradėjo mąstyti apie muzikos mokslus.
– Apie muziką svajojau ilgai, tačiau netrukau suprasti, kad muzikanto, kaip ir apskritai menininko, dalia mūsų valstybėje ne iš lengvųjų. Pradėjau svajoti apie renginių vadybą – vis tiek arti scenos, – teigė jaunuolis.
Užsienyje tikisi suguldyti mintis
Noras studijuoti renginių vadybą Vytauto pažįstamiems nebuvo netikėtas. Dalyvaujant gausybėje muzikos renginių, Vytautui ne kartą teko stebėti gyvenimą už kulisų. Ir jam jis patiko.
– Man įdomu visa, kas vyksta prieš renginį. Šią vasarą ir pačiam teko padėti konstruoti scenas, atlikti kitus techninius darbus. Renginių vadyba vilioja tuo, kad tai nėra nuobodus aštuonių valandų darbas.Tai darbas, kai gali dalyvauti, judėti, susipažinti ir bendrauti, pakeliauti, – tikino Vytautas.
Tačiau 2009-aisiais priimta aukštojo mokslo reforma pakoregavo daugybės jaunų žmonių planus. Tarp jų ir Vytauto. Nors renginių vadybos studijos vienos pigesnių, kainuoja per keturis tūkstančius litų per metus, abiturientas nelinkęs leisti tėvams mokėti tokių pinigų už tai, kas galbūt neišpildys lūkesčių. Todėl dar prieš reformą austa mintis baigus mokyklą metus ar kelerius padirbėti Anglijoje, panašu, kad gali virsti realybe:
– Nenoriu stoti tik dėl paties fakto, mokytis dėl popieriaus. Vadinasi, arba renginių vadyba, arba nieko. Tačiau jei studijos nepatiks, tėvai bus išleidę vėjais tokius pinigus. Todėl ir mąstau apie metus užsienyje, kur galbūt susigulės mintys, – savo planus atskleidė vaikinas.
Jaunuolio nuomone, tikras darbas – geriausia išeitis neapsisprendėliams. Jei darbas patiks, gali tobulėti, siekti aukštesnių rezultatų, jei nepatiks – apsispręsti dėl aukštojo mokslo studijų.
– Mano sesuo jau daugiau kaip dešimtmetį gyvena Anglijoje. Beje, tai jos namai būtų mano prieglobstis, jei apsispręsčiau vykti užsienin. Anglijoje ji pradėjo nuo paprasčiausių darbelių. Ilgiau užsibuvo notaro kontoroje, kur dirbo administracinį darbą. Jos viršininkai, pastebėję, kad sesuo labai stengiasi, ne tik laipsniškai kėlė ją pareigose ir mokėjo solidesnį atlyginimą, tačiau vieną dieną pasiūlė sumokėti už jos teisės studijas. Dabar ji – diplomuota teisininkė, dirba su testamentų bylomis, – pasakojo jaunuolis.
Dvejonės išsisklaidys vasarą
Vytauto planuose šiuo metu vienas tikslas – gerai baigti mokslus. Vaikino mama, laimei, supranta sūnaus dvejones, todėl pataria susikoncentruoti į mokslą, o mintis apie ateitį atidėti vasarai. Šiai idėjai pritaria ir pats dvyliktokas – viską spręs, kai paaiškės stojimo rezultatai. Vis dėlto šiuo metu, kai valstybė siūlo tiek nedaug finansuojamų vietų, rezultatai gali ir nuliūdinti.
– Kartais atrodo, kad įstatymus kuria ne žmonės, o ufonautai. Vietoj to, kad politikai padėtų jaunimui, jį skatintų, jie jaunimą tik žlugdo. Pasak jų, visada yra paskolos galimybė, tačiau ar jie pagalvoja, koks jausmas savarankišką gyvenimą pradėti su minusu sąskaitoje? – retoriškai klausė Vytautas.
Anot Vytauto, tai, kad jis svarsto apie emigraciją, nereiškia, kad vaikinui nerūpi tėvynė. Jis yra ir sako būsiąs šalies patriotas:
– Manau, jaunimas išvažiuoja ne todėl, kad nemyli savo šalies, tačiau todėl, kad čia sunku išgyventi. Kiekvienas emigrantas pasiilgsta savo tėvynės, bet kartais tenka išgirsti pasakymą, kad čia smagu atostogauti, tačiau gyventi sunku.