Rugsėjį 57-ąjį gimtadienį švęsiantis dailininkas, skulptorius Steponas Juška kupinas gerų siekių gražinti didžiulę istorinę vertę turintį Tauragės dvaro parką ir suburti šios gyvenvietės bendruomenę. Jo teigimu, iniciatyvinė grupė bendruomenei steigti jau suburta.
Svajoja įrengti muziejų
Energijos ir kūrybingumo Steponui Juškai netrūksta. Meniškos sielos ir tvirtų rankų vyras griūvančiame buvusių mechaninių dirbtuvių pastate, kur kadaise buvo remontuojama karinė technika, ketina įrengti amatų centrą – atviro tipo muziejų ir gamybinį cechą.
Tauragės rajono savivaldybės taryba buvusiam dirbtuvių pastato nuomininkui, bendrovei „Baltijos Granitas“ leido subnuomoti pastatą S. Juškai ne ilgiau kaip iki 2017 metų sausio vidurio. Tačiau pirmiausiai, anot S. Juškos, reikia įregistruoti bendruomenę ir tuomet ieškoti finansinės paramos iš Europos Sąjungos fondų, kad seną pastatą galima būtų prikelti naujam gyvenimui. Šiandien jis avarinės būklės. Kol bus įkurta bendruomenė, S. Juška savivaldybei turės mokėti nuomos mokestį – 36 litus kas mėnesį.
Kiek anksčiau S. Juška siekė atstatyti kitą seną – buvusios katilinės pastatą, tačiau ketverius metus užtrukęs jo perdavimas taip ir nebuvo užbaigtas. Iš bešeimininkio statinio šiandien beliko griuvena.
Kurs bendruomenę
– Įkūrus bendruomenę Tauragės dvaro labui bus galima nuveikti daug darbų. Ne paslaptis, kad valdžia į bendruomenės pareiškimus atsižvelgia labiau nei į pavienių asmenų prašymus. Manau, kad bendruomenė yra ta jėga, kuri situaciją gali ir turi valdyti iš apačios. Ypač kai reikia spręsti opias gyventojų problemas. Niekas kitas mumis nepasirūpins, jei to nesiimsime patys, – įsitikinęs S. Juška.
Tauragės dvare šis vyras mato daug spręstinų klausimų, pavyzdžiui, kad ir dėl šaligatvio pagrindinėje gatvėje, autobusų stotelės įrengimo ne ten, kur ji dabar įrengta, dėl ko vaikams tenka eiti per judrią gatvę. S. Juška sako ne kartą turėjęs galimybę įsitikinti, kad Tauragės dvaro gyventojai, nors neretai ir vadinami specifine liaudimi, nes „dvare“ gyvena nemažai teistų asmenų, asocialių šeimų, nori burtis, kartu veikti, daryti gerus darbus. Vienas pavyzdžių, kai nemažą būrį Tauragės dvaro gyventojų savo kūrybinėse dirbtuvėse S. Juška buvo sukvietęs pinti baltųjų eglių vainikų eksportui į Švediją. Norinčiųjų dirbti greta namų buvo tiek daug, kad jis negalėjo visų sutalpinti. Žmonės ateidavo ne tik užsidirbti, bet ir pabendrauti.
Prižiūrėjo buvusį Tauragės dvaro parką
S. Juška nuo 1995 metų šešerius metus dirbo Tauragės dvaro parko prižiūrėtoju, tačiau likus penkeriems metams iki Tauragės miesto jubiliejaus prižiūrėtojo etato valdžia atsisakė. Dailininkas „Tauragės žinioms“ pasakojo, kad tuo metu, kai jis dirbo parko prižiūrėtoju, buvo išvalyti dvaro tvenkiniai, sutvarkyta apleista, medžiais ir krūmais apaugusi teritorija, įrengta pramogų zona – estrada, suoliukai.
Vyras įsitikinęs, kad Tauragės dvare reikalingas žmogus, galintis puoselėti istorines vertybes, prižiūrėti aplinką. Jis pats yra dirbęs Rumšiškėse restauratoriumi, matė, kaip ten dirba amatininkai.
Domisi istorija
S. Juška gimė ir užaugo Tauragės rajone, Lauksargių seniūnijoje, Aukštvilkių kaime. Su žmona Ona užaugino sūnų Ramūną, kuris gyvena Kaune, ir dukrą Liną, gyvenančią Šiauliuose. Turi keturis anūkus. Telšių dailės technikume jis mokėsi meninio akmens apdirbimo, tačiau puikiai susidoroja ir su metalu, ir su medžiu.
Trylika metų dailininkas gyveno Joniškyje. 1993-aisiais su šeima grįžo į gimtąjį rajoną. Apsigyvenęs Tauragės dvare dailininkas susidomėjo jo istorija. Vaikštinėdamas po Tauragės dvarą „Tauragės žinių“ korespondentei S. Juška rodė, kas ir kur buvo pastatyta – kur buvo dvaras, vartai į dvarą, kultūros namai, ligoninė, kur galėjusi stovėti Radvilų bažnyčia, kuri, kaip keista, istoriniuose šaltiniuose neminima.
– Turime autentišką, unikalią vietovę, o tiek mažai dėmesio skiriame jos atkūrimui ir priežiūrai. Juk čia galėtume pritraukti nemažai turistų, – krimtosi S. Juška.
Didžiulių skulptūrų autorius
S. Juška turbūt nė nesuskaičiuotų, kiek darbų iš akmens, medžio, metalo yra sukūręs. Vienas jo darbų – 3,5 metro aukščio granitinė skulptūra „Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimas“ stovi Pagėgiuose. Akmenyje iškalta motina, ant rankų laikanti kūdikį, simbolizuoja Didžiąją Lietuvą, prie savęs priglaudusią Mažąją Lietuvą. S. Juškos sukurta 2 metrų aukščio skulptūra „Žemaitė“ stovi Tauragėje, prie Profesinio rengimo centro. Trys skulptūros – viena granito, dvi ąžuolo puošia „Dangijos“ parką Tauragės dvare. Pastarajame parke stovinti granitinė skulptūra „Drobelė“ – aukštesnė nei 2 metrų. Didžiulės 4–5 metrų aukščio jo kurtos skulptūros stovi prie vadinamojo Bagdono prūdo ir „Bastilijos“ parke. S. Juškos kūrybinėje dirbtuvėje gimę didžiuliai gelžbetonio liūtai-šviestuvai turėtų papuošti Tauragės dvaro prieigas.
Šiuo metu dailininkas gamina suoliukus su visais senaisiais zodiako ženklais, suoliukai bus pastatyti prie Jūros užtvankos, ir įspūdingą fontaną. Lauko baldai gaminami iš metalo konstrukcijos, granito, ąžuolo.
Tauragės dvaras – didikų valda
Kaip rašoma istoriniuose šaltiniuose, Tauragės dvaro pirmieji paminėjimai išlikę iš XVI a. pradžios. Buvusio dvaro didžiąją dalį teritorijos, apie 14 hektarų, užėmė parkas, tačiau apie dvaro parką žinių neaptinkama iki XIX amžiaus.
Tauragės dvaras yra priklausęs Lietuvos Didžiajam Etmonui Jonušui Radvilai, Branderburgo kurfiurstams, Prūsijos kancleriui, grafui Platonui Zubovui, kunigaikščiui Hilarijui Vasilčikovui. Ten 1807 m. Rusijos imperatorius Aleksandras I įkurdino savo vasaros rezidenciją, kad iš arti galėtų stebėti karinį konfliktą tarp Prūsijos ir Prancūzijos.
Istorijoje Tauragės dvaras išryškėjo kaip Lietuvos, o vėliau ir Prūsijos didikų valda. Tauragės dvaras teikė pradžią Tauragės miesto įkūrimui.
