Kartingų virtuozas kupinas autosporto paslapčių
Romualdas Ščiuckas – 1971, 1972, 1977, 1979 metų Lietuvos kartingų čempionas. Daugiau nei prieš 40 metų iš Kauno į Tauragę atsikraustęs vyras paliko ryškų pėdsaką šalies automobilių sporto istorijoje. Neseniai už šiuos nuopelnus 69-erių metų treneris apdovanotas Sporto garbės komandoro ženklu.
Išvardyti visiems Romualdo Ščiucko apdovanojimams ir pasiekimams prireiktų nemažai laiko. Kartingų sportas sukosi aplink vyrą visą gyvenimą. Kadaise žinomas lenktynininkas, daugkartinis Lietuvos ir Tarybų Sąjungos kartingų čempionatų prizininkas šiandien žinomas kaip ypač reiklus šio sporto treneris ir meistras. R. Ščiuckas puikiai atsimena 1966 metus, kai atsikėlė į Tauragę ir kartu su bendražygiais jaunųjų technikų stotyje kūrė automobilių sporto istoriją. Erdviose patalpose pačių konstruoti kartingai skynė pergales finišo tiesiosiose.
– 1976-aisiais išvažiavau į Smalininkų technikumą, galiu drąsiai pasakyti, kad 1980 metais pastatėme vieną geriausių kartodromo trasų visoje Tarybų Sąjungoje, – pasiekimus atskleidė R. Ščiuckas.
Paskui tuometinį trenerį į technikumą iš Tauragės atėjo trys geriausi auklėtiniai, kurie skirtingose klasėse tuoj pat tapo Lietuvos čempionais.
– Kitokių tikslų neturėjau, mano auklėtiniai būdavo tik nugalėtojai, – R. Ščiuckas sakė esąs griežto charakterio.
1980-aisiais jis paskirtas Lietuvos kartingų rinktinės, kuriai su pertraukomis vadovavo iki 1990 metų, treneriu. Tuometė suirutė žinomą kartingų sporto meistrą 1994-aisiais grąžino į Tauragę.
Nepriklausomoje Lietuvoje greta Romualdo Ščiucko iškilo dvi gerai žinomos Tauragės sportininkų pavardės. Atskirose klasėse varžovus šluoja garsaus trenerio auklėtiniai Rojus Rimkus ir Linas Armonas. Tapti žinomais lenktynininkais, lekiančiais pasaulio čempionato trasomis, trūksta pinigų.
– Prasiskinti kelią iki „Formulės-1“ varžybų neįtikėtinai sunku. Reikia investuoti tūkstančius, kad šis sportas kada nors finansiškai neštų naudą. Rojus Rimkus Dubajuje vykusiame Pasaulio čempionato etape važiavo labai gerai, – auklėtiniais didžiuojasi R. Ščiuckas.
Automobilių sporte būtina greita reakcija, tad talentus pastebėti nesunku. Visa kita – tik darbas. Garsus lenktynininkas R. Ščiuckas sako, kad ralio ir žiedinių varžybų sportininkai pradžiamokslį išmoksta tik kartodromuose.
– Ar Tauragę garsins perspektyvūs lenktynininkai? Galėtų. Jaunasis Baciuška turi labai gerus duomenis, tačiau šiam sportui reikia nemažų investicijų. Mažas kartingas kainuoja 2000 eurų, galingesnis – daugiau nei 5000, – „Tauragės žinioms“ aiškino Romualdas.
Redakcijoje treneris pripažino, kad apdovanojimai jam malonūs, tačiau visas įdomumas slypi kartingo plonybėse, kuriose – galybė įvairiausių paslapčių. Profesionalo galvoje ir užrašuose jų daug.
Praėjusią savaitę R. Ščiuckas už nuopelnus Lietuvos sportui apdovanotas Sporto garbės komandoro ženklu. Sergėjui Jovaišai ir dar šešiems nusipelniusiems sportininkams apdovanojimą įteikė Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Tai tik 300-asis toks pagerbtas žmogus mūsų šalyje ir pirmas Tauragėje!
Tokios žinios, ko gero, laukė ne viena tauragiškių šeima, auginanti mažamečius. Po kelerių metų pertraukos, sunkios ligos ir ilgo gydymo į darbą sugrįžta gydytojas Eugenijus Margis.
Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje prezidentūroje įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje.
Vasario 8 d. Panemunės pilyje įvyko iškilmingi „Metų specialisto“ apdovanojimai, kaip ir kasmet, skirti išreikšti padėką visuomenės sveikatos specialistams, savo darbais ir iniciatyvomis reikšmingai prisidėjusiems prie visuomenės sveikatos stiprinimo ir gerovės.
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Rugsėjo 28-ąją netekome rankinio trenerės, buvusios Sporto mokyklos vadovės Stefanijos Andrejanovos.
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys.
Iš Šakių rajono Pervazninkų kaimo kilusi Teresė Beitienė, baigusi sanitarijos felčerės mokslus, į Tauragės rajoną, Žygaičių miestelį, atsikraustė dirbti. Moteris čia surado savo meilę ir sukūrė jaukų šeimos židinį.
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Pastaruoju metu žiniasklaidoje aidint garsenybių skyrybų skandalams retai beišgirsi apie laimingas santuokas. Galbūt dėl to, kad laimė mėgsta tylą? Tyliai, tačiau laimingai gyvena ir aukštupiškiai Birutė ir Stanislovas Kuisiai, balandžio 30-ąją atšventę jau 55-ąsias vestuvių metines.
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis.
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko.
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
