Atsisveikinome su daugelio moterų, ne paslaptis, ir vyrų pamėgto serialo „Moterys meluoja geriau“ ketvirtuoju sezonu, tuo pat metu TV3 eteryje jau rodomas serialų „Nemylimi“ ir „Svetimi“ tęsinys „Pasmerkti“.Kuriant abiejų filmų scenarijus dirba prieš pusmetį Šilalę į Šiaulius iškeitusi romano „Moterys meluoja geriau“ autorė, prozininkė Daiva Vaitkevičiūtė.
Rašytoja literatūroje debiutavo 2001 metais su kūriniu „Monikai reikia meilės“. D. Vaitkevičiūtė – ir romanų „Kamilė nori mirti“, „Pasimatymas su žudiku“, novelės „Noriu kito vyro“ autorė. Pagrindinė moteriškų romanų tema – vyrų ir moterų santykių peripetijos. „Trise prieš mafiją“ – bene pirmoji lietuvių detektyvinė apysaka, skirta paaugliams, kurioje D. Vaitkevičiūtė narplioja vaikų globos namų auklėtinių problemas. Apysaka 2006-aisiais išrinkta metų knyga paaugliams. D. Vaitkevičiūtė yra išleidusi knygas vaikams „Marius Pietaris ir burtų knyga“, „Marius Pietaris ir Juodasis Bokštas“.
2009 metais ši jauna rašytoja buvo apdovanota Tauragės apskrities viršininko Garbės ženklu „Už nuopelnus Tauragės apskričiai“.
D. Vaitkevičiūtė mielai sutiko atsakyti į „Tauragės žinių“ žurnalistės Daivos Sitnikienės klausimus.
– Kada išleidote savo pirmąjį romaną? Kuris romanas mieliausias Jums pačiai?
– Pirmoji mano knyga pasiekė skaitytojus prieš dešimt metų ir aš labai džiaugiuosi, kad ji iki šiol perkama ir skaitoma. Naujausias romanas „Atsargiai: MEILĖ“ šiuo metu yra leidykloje, ruošiamas spaudai. Mieliausios mano širdžiai vaikiškos knygos. „Trise prieš mafiją“ gimė iš gražios draugystės su Pajūrio globos namų auklėtinėmis, o magišką dilogiją apie Marių Pietarį rašiau su didžiausia meile savo vaikui. Sūnus buvo mano griežčiausias kritikas.
– Kada parašėte romaną „Moterys meluoja geriau“? Kiek laiko jį rašėte?
– Kai pirmasis romanas sulaukė sėkmės ir buvo išleistas trečias ar ketvirtas tiražas, mane susirado prodiuseris Rolandas Skaisgirys ir pasiūlė pabandyti rašyti scenarijų televizijos serialui apie tris drauges. Parašiau keletą serijų, Rolandui tiko, bet televizijos nesusidomėjo mūsų pasiūlymu, nes tuomet dar karaliavo meksikietiški serialai ir žiūrovai juos mielai žiūrėjo. Negalėjau mesti pradėto darbo, tos herojės tarsi apsėdo mane, vis sukosi mintyse jų istorijos, nuotykiai. Taip per pusmetį gimė dviejų dalių romanas „Moterys meluoja geriau“, o kai jis išsikovojo populiarumą knygų rinkoje, tada ir televizijai jo prireikė.
– Ar filmas „Moterys meluoja geriau“ labai skiriasi nuo Jūsų romano?
– Ką tik baigtas rodyti ketvirtasis sezonas, serialas, be abejo, skiriasi ir mažai ką bendro turi su knyga. Tačiau pirmasis sezonas buvo kuriamas laikantis romano siužetinių linijų. Serialas tapo populiarus, todėl teko tęsti pradėtą istoriją. Neįmanoma, kad keturi sezonai būtų nufilmuoti pagal romaną: juk serijų jau sukurta žymiai daugiau nei knygos puslapių. Manau, kad žiūrovus mažiausiai jaudina, pagal ką statomas serialas – svarbiausia, kad siužetas užkabintų, kad aktoriai būtų tinkamai parinkti.
– Kas režisavo „Moterys meluoja geriau“?
– Pirmojo sezono režisierius buvo Raimundas Banionis, o nuo antrojo sezono iki šiol dirbame su Sigitu Račkiu.
– Kur kuriami scenarijai?
– Kadangi scenarijus serialams rašome kartu su vyru, visas kūrybinis darbas vyksta mūsų namuose – nuolat diskutuojant, ieškant įdomesnių siužeto linijų. Tai jau ne darbas, o mūsų gyvenimo būdas.
– Gal galite atskleisti nors vieną paslaptį iš naujo – penktojo serialo sezono? Gal nebeliks kurio nors personažo, gal jų atsiras daugiau?
– Kiekvienas sezonas reikalauja atsinaujinimo. Reikia nutraukti tas siužeto linijas, kurios jau išsisėmė, o į jų vietą atvesti naujus herojus su savo istorijomis. Tačiau pagrindiniai, žiūrovų labiausiai pamėgti personažai tikrai išliks.
– Kuris moters personažas Jums patinka labiausiai? Į kurią moterį – Medą, Margaritą, Kristiną ar kitą esate labiausiai panaši charakteriu, gyvenimo būdu? Kuria nenorėtumėte būti?
– Visos jos man brangios, kiekviena savaip žavi. Panašios į save herojės sukurti neįmanoma – kam būtų įdomi moteris, nuolat sėdinti prie darbo stalo, apsivertusi krūvomis knygų ir popieriaus lapų?
– Jūsų vyras Giedrius Rekašius žinomas kaip Edvinas Kalėda, parašęs romanus „Nemylimi“, „Svetimi“, „Pasmerkti“, „Auksaviriai“, „Kaunas. Saulius“. Jau matėme serialus „Nemylimi“, „Svetimi“. Ar rašydamas romanus jis tarėsi su Jumis?
– Nesvarbu, ką berašytų jis ar aš, mes nuolat tariamės, diskutuojame, išsakome vienas kitam pastabas. Tai labai palengvina darbą, o kartais išveda iš kūrybinės aklavietės. Dviese visada lengviau rasti teisingą sprendimą.
– Abu esate rašytojai. Ar esate konkurentai, pavyzdžiui, kurio romanai labiau skaitomi? Ar dėl to pasiginčijate?
– Niekada nebuvome ir nesame konkurentai. Visada džiaugiamės vienas kito sėkme. Argi kitaip būtų įmanoma gyventi po vienu stogu?
– O dabar apie asmeninį gyvenimą. 2009 metais antrą kartą ištekėjote už to paties vyro. Kiek laiko gyvenote pirmoje santuokoje? Po kiek laiko vėl supratote, kad vienas be kito negalite? Ir pagaliau – kodėl antrą kartą bridote į tą pačią upę?
– Taip, išgyvenę pirmoje santuokoje dešimt metų, išsiskyrėme. Bet, matyt, nebuvo visai sudužęs tas ąsotis, kad pavyko jį vėl sulipdyti. Juk santuoka – ne tik meilė, tai veiksmas, kūryba, atsakomybė, darbas ir net aukojimasis. Brandus žmogus – atsakingas žmogus, o atsakomybė yra sąmoningas dvasinis įsipareigojimas veikti kito labui, bendram labui. Santuokos pagrindas – bendros vertybės, dvasinės būsenos, kurias mėgstame abu ir norime kartu patirti. Kad gautum iš gyvenimo, ko nori, pirmiausiai turi apsispręsti, ko iš tikrųjų sieki. Keliauti į tikslą visada lengviau, kai turi bendražygį. Jei nėra bendrų tikslų – keliai anksčiau ar vėliau išsiskiria. Niekada negalime būti tikri, kad patys nesuklupsime ar partneriui taip neatsitiks. Bet taip mes ir mokomės mylėti – padėdami vienas kitam atsikelti. O teisti galime tik save savo sąžinės teisme. Reikia išmokti priimti žmogų tokį, koks jis yra – nesistengiant keisti ar auklėti.
– Ar moterys iš tiesų meluoja geriau?
– Ne mano sugalvota ši frazė, tai mokslinių tyrimų rezultatas: moterys meluoja geriau, bet vyrai – daugiau.
