Šie buvusios „Versmės“ gimnazijos moksleivės Rūtos Lukošiūnaitės žodžiai tauragiškiams gali pasirodyti žeidžiantys, tačiau nuo realybės nepabėgsi. Baigusi gimnaziją mokslus Rūta nusprendė tęsti Danijoje, Horseno mieste. Danijos VIA universitete-koledže mergina studijuoja architektūros technologijas ir statybos vadybą. Vis dėlto lietuvė norėtų, kad jos vaikai augtų Lietuvoje.
Manė, kad Danija – atsarginis variantas
Apie studijas užsienyje Rūta sako pagalvojusi tik dvyliktoje klasėje.
– Visad norėjau studijuoti tik architektūrą, tačiau Lietuvoje įstoti į šią specialybę sunku, tadpamaniau, kad apsidrausti ir turėti atsarginį variantą visai protinga, be to, labai daug informacijos apie studijas užsienyje sužinojau iš vyresnių draugų. Daug jaunų žmonių renkasi studijas svetur tik todėl, kad tai užsienis, daugiau perspektyvų ir panašiai, tačiau aš išvažiavau būtent į Daniją tik dėl studijų programos, kurią pasirinkau, – apie savo apsisprendimą pasakojo Rūta.
Pasak Rūtos, svarbiausia stojant į Danijos universitetą – ne pažymiai, o motyvacinis laiškas: kodėl norima studijuoti būtent čia ir kodėl būtent pasirinktą specialybę.
– Stojant svarbiausia buvo tarptautinis anglų kalbos testas, tačiau, be abejo, buvo reikalingi ir pažymių išrašai iš mokyklos bei brandos atestatas, taip pat mokytojų ar darbdavių rekomendaciniai laiškai, – sakė Rūta.
Apsigyventi padėjo draugai
R. Lukošiūnaitė sako, kad jai pasisekė rasti pigų apsigyvenimo Danijoje variantą, nes pažinojo lietuvių, gyvenančių tame pačiame mieste.
– Pati pradžia kiekvienam labai skirtinga, nes kiekvieno studento išlaidos skirtingos. Man pasisekė, pigiai išsinuomojau butą – draugai padėjo. Gyvenu tikrai studentiškai, su manimi – keturi žmonės 56 kvadratinių metrų bute. Kiekvienam mėnesio nuoma su šildymu ir vandeniu atsieina po 700 litų, kas tris mėnesius mokame už elektrą maždaug po 200–300 litų. Taip pat reikėjo įsivesti internetą, nusipirkti baldus, telefono kortelę. Įsikūrimui prireikė apie 3000 litų. Daug studentų gyvena bendrabučiuose, tačiau ten kur kas brangiau, –pasakojo Rūta.
Tauragiškė pasakoja, kad Danijoje besimokant darbą rasti nelengva:
– Man mėnesiui užtenka 2000 litų, nes mano miestelis nedidelis, todėl sutaupau, nes nereikia važiuoti autobusais, traukiniais iki universiteto, be to, ir nuolaidos maistui parduotuvėse dažnos. Aš pati asmeniškai nedirbu, tačiau jeigu esi vaikinas ir vairuoji automobilį, darbą turėsi garantuotai, tarkim, kokio valytojo ar dėžių kroviko fabrike. Tačiau tai dažniausiai naktiniai darbai, per kuriuos vėliau neišlaikomi egzaminai.
Universitete mokosi atvykėliai iš daugiau nei 50 šalių
Priprasti naujoje aplinkoje Rūta dar nespėjo.
– Danai labai draugiški, tačiau per arti svetimų, ypač užsieniečių, neprisileidžia. Tik atvykusi į Daniją daugiausiai bendravau su lietuviais, nes Danijoje jų tikrai nemažai. Galima sakyti, lietuviai net jaučiasi kaip Lietuvoje. Bet kai jau pradėjau apsiprasti su anglų kalba ir nebebuvo taip baisu ką nors pasakyti ne taip, įgijau nemažai draugų iš skirtingų pasaulio kampelių. Kadangi mano universitetas tarptautinis, jame mokosi atvykėlių iš daugiau nei 50 šalių. Danijoje jaučiuosi laiminga ir nebuvo nė dienos, kad gailėčiausi, jog palikau Lietuvą, – „Tauragės žinioms“ pasakojo mergina.
Rūta neslepia, kad danų akimis lietuvių įvaizdis nėra pats geriausias.
– Lietuvius danai neretai prilygina Rusijos piliečiams arba žmonėms, „mėgstantiems“ kitų daiktus, ypač dviračius. Žinoma, tai juokai, bet atspindi dalį realybės, – pasakojo R. Lukošiūnaitė.
Į Lietuvą grįžtų, jei susiklostytų palankios aplinkybės
–Pirmiausia Danijoje baigsiu bakalauro studijas, o iki šio diplomo man liko beveik treji metai. Taigi Danijoje dar tikrai gyvensiu bent trejus metus. Esu lietuvė, todėl visada smagu grįžti į Lietuvą, tačiau į ją ilgam grįžčiau, tik jei gaučiau gerą darbą. Į Lietuvą grįšiu, tik jei Lietuva to norės, nes savo vaikus norėčiau užauginti savo tėvynėje, nors dar apie tai kalbėti anksti, – savo planus atskleidė tauragiškė.