Iš Tauragės kilusi jauna mokslininkė garsina Lietuvos vardą pasaulyje
Įkelta:
2022-10-29
Nuotrauka
vestina
Aprašymas

Vestina svajoja kurti technologijas ateities laivams

Asmeninio Vestinos Gustienės albumo nuotraukos

 

,
Nuotrauka
vestina
,
Nuotrauka
vestina

Vestina Gustienė – 25-erių Klaipėdos universiteto absolventė, savo veiklomis prisidedanti prie Klaipėdos jūrų pramonės pažangos, žiedinės ekonomikos technologijų vystymo bei energetinių išteklių tausojimo. Gimusi ir iki penkerių augusi Tauragėje, paskui Vestina su mama persikėlė į Klaipėdą, ten liko ir studijuoti bei dirbti. Mokslinių darbų ji ėmėsi dar studijuojama, nestokoja jiems idėjų ir dabar, jau dirbdama, o žiniomis ir patirtimi dosniai dalijasi ne tik su Klaipėdos, bet ir su Tauragės moksleiviais – į mokyklą ją pakviečia močiutė Ona Gaurylienė, mokytojaujanti Jovarų pagrindinėje mokykloje. 

– Daugeliui žmonių mokslas tikriausiai atrodo kaip kažkas nuobodaus ir sunkiau suprantamo. Kada jūs pajutote susidomėjimą mokslu?  

– Manau, nuo pat mažų dienų mes jau pradedame savo pažintį su mokslu, mokomės pažinti raideles ar skaičiukus, tačiau ne visada tas „mokslas“ atrodo patrauklus. Ir aš buvau iš tų vaikų, kurie mieliau leidžia laiką kieme su draugais nei trindami mokyklos suolą, tačiau šeimoje buvo nuolat primenama apie mokslo svarbą, visada turėjau įtemptą dienotvarkę: mokykla, būreliai, stropiai ruošiami namų darbai, tad ir draugams laiko nebuvo labai daug. Apie mokslo svarbą pati supratau maždaug 7–8 klasėje, kai tėvai jau nelabai galėjo padėti su tokių dalykų kaip fizika ar chemija namų darbais, tad teko pačiai pradėti mokytis dar atidžiau. Kai pajutau, koks geras jausmas yra ateiti į mokyklą ir nebijoti kontrolinio darbo, nes viską žinau, tada ir prasidėjo mano didysis susidomėjimas mokslu.

– Kokie dalykai geriausiai sekėsi mokykloje? Ar buvote „moksliukė“?

– Mokykloje, be jokios abejonės, labiausiai patiko fizika. Ar ji man gerai sekėsi? Na, visi dalykai gerai sekėsi, jei skirdavau tam pakankamai laiko. Geriausiai sekėsi tie dalykai, kur galėjau sau rasti kokių logiškų sąsajų, paaiškinti sau, kodėl yra būtent taip. Jei tik reikėdavo ką nors „iškalti“, tai jau buvo visiškai ne mano tema. Moksliuke patapau galbūt nuo maždaug 8 klasės, kai intensyviai pradėjau galvoti apie savo ateitį ir supratau, kad norėdama išvengti streso dėl egzaminų tiesiog turiu viską išmokti.

Nuotrauka
vestina

– Kuo svajojote būti vaikystėje?

– Juokinga, bet vaikystėje labai norėjau būti padavėja – dažnai žaisdavome su pusbroliais ir pusseserėmis barą. Vėliau norėjau būti odontologe, nes kai pirmą kartą mane pasodino į tą kėdę, pasijutau labai ypatingai. Na, o paskui mano norai pradėjo keistis bene kas metus, susižavėdavau vis nauja profesija ir vis bandydavau save joje įsivaizduoti.

– Ar sunku buvo pasirinkti studijų kryptį? Kada jums pačiai tapo aišku, kuo norite būti iš tiesų? 

– Kaip jau ir minėjau, minčių buvo visokių: nuo paslaugų sektoriaus iki medicinos ar teisės, tad kai jau reikėjo pradėti rimtai galvoti, kurią kryptį pasirinkti, pasidarė labai baisu, nes atrodė, kad tiek daug visko noriu išbandyti, o reikia pasirinkti tik vieną specialybę, su kuria teks draugauti visą likusį gyvenimą. Tad pradėjau nuo to, kas man labiausiai patiko mokykloje, ir tai buvo fizika. Tada kažkaip automatiškai iškilo inžinerinės specialybės ir dar vėliau, maždaug 11 klasėje, susipratau, kad gyvenu Klaipėdoje ir įdomi specialybė, kurią galėčiau studijuoti, jei pasilikčiau čia, yra laivų inžinerija. Į 12 klasę jau žengiau kaip ir apsisprendusi, ką norėčiau studijuoti. 

– Esate dalyvavusi ir studentiškuose konkursuose, sulaukė pripažinimo ir jūsų moksliniai darbai. Papasakokite apie šiuos darbus plačiau.

– 2018 metais Klaipėdos verslo kolegijos organizuotame studentiškame konkurse „Mokslas, technologijos, biomedicina: inovacijų įžvalgos 2018“ atlikau tyrimą „Laivo balastinio vandens valymo technologijų ekonominė analizė“, kuris buvo pripažintas geriausiu. Tyrimo metu atlikau ekonominę analizę ir skaičiavimus, kaip būtų galima laivų balastinius vandenis valyti ekologiškiau ir pigiau.

2019 ir 2022 metais mano bakalauro ir magistro darbai buvo įvertinti Klaipėdos pramonininkų asociacijos, nes jie buvo pripažinti kaip naudingi Klaipėdos miestui ir pritaikomi praktikoje.

Taip pat neretai teko dalyvauti įvairiuose renginiuose, kur pasakodavau esamiems ar būsimiems studentams apie studijų ar įsidarbinimo galimybes, garsinau universiteto vardą.

Ką tik dalyvavau „Švyturio ateities stipendijos“ konkurse, kuriame buvo renkamas jaunas ir perspektyvus klaipėdietis, galintis prisidėti ar jau prisidėjęs prie Klaipėdos miesto gerinimo bet kurioje srityje: mene, pramonėje, švietime ir t.t. Šiais metais ir man teko garbė būti nominuotai, buvau atrinkta net į finalinį penketuką.

– Ar teko mokytis užsienyje? Kuo tos studijos buvo naudingos? Nesinorėjo ten likti?

– Užsienyje neteko mokytis, nors ir labai to norėjau, tačiau vykau į praktiką viename Vokietijos mokslinių tyrimų institute, kur mokiausi apie metalo savybes, teko mokytis ir suvirinimo pagrindų, kad geriau įsigilinčiau į metalo mechanines savybes bei pritaikomumą. Iš to gimė ir mano du moksliniai darbai apie laivų sraigtų 3D spausdinimo technologijas, nes pasibaigus praktikai man buvo pasiūlyta pasilikti ir dalyvauti šiuose tyrimuose. Kad ir kiek įgijau žinių ir visokeriopos patirties, noras grįžti namo ir pritaikyti ten įgytas žinias buvo stipresnis.

Nuotrauka
vestina

– Ar planuojate mokytis ir toliau? Jei taip, kokia būtų studijų kryptis?

– Planuoju tęsti savo studijas doktorantūros pakopoje. Studijų kryptis išliktų ta pati, nes jau pakankamai esu įsigilinusi į šią temą, norėtųsi tyrimą paversti kažkuo apčiuopiamu.

– Koks yra jūsų darbas? Ar jis jums įdomus? Ar turite galimybę kurti kažką naujo, įgyvendinti savo idėjas?

– Šiuo metu dirbu įmonėje, kuri užsiima inovatyviais projektais, komercinių pastatų stiklo fasadų gamyba. Kartu su komanda dirbame projektuose, garsinančiuose ne tik Klaipėdos, bet ir Lietuvos vardą visame pasaulyje. Darbas įdomus, nuolat vis ko nors naujo išmokstu. 

– O kaip geriausiai pailsite? Kokių turite pomėgių?

– Laisvalaikiu tapau ant drobės ir intensyviai sportuoju. 

– Gimėte ir augote Tauragėje. Kada iš jos išvykote, ar dažnai čia apsilankote?

– Gimiau ir iki 5 metų augau Tauragėje. Vėliau dėl susiklosčiusių aplinkybių teko išsikraustyti į Klaipėdą. Kadangi mama ir tėtis kilę iš Tauragės, čia gyvena mano didžioji dalis giminės. Dažniausiai, žinoma, čia sugrįžtu aplankyti močiutės. Visos mokyklos atostogos prabėgdavo pas ją. Su močiute turime labai artimą ir šiltą ryšį, todėl ir į Tauragę visada yra gera sugrįžti.

Kokių jausmų gimtasis miestas sukelia dabar? Ar pastebite, kaip jis keičiasi?

– Tauragė man brangi. Kai vaikštinėjame Jūros pakrante, po atsinaujinusius parkus ir gatves,  dažnai pasidžiaugiu, kaip miestas keičiasi ir gražėja.

 

Nuotrauka
genute
Autoriaus ir Tauragės kultūros centro nuotraukos
Įkelta:
2024-02-06
Apie Gonovaitę Urmonaitę rašyti – ir kančia, ir malonumas: malonumas tas, kad tą žmogų pažįstu jau 45 metus (tiek, kiek ji gyvena Tauragėje), o kančia ta, kad vis tiek šios spalvingos asmenybės man nepavyks visapusiškai atskleisti. Žinodamas jos nestandartinius sprendimus scenoje ir gyvenime, pats jaučiuosi labai standartinis žurnalistas, kuriam lengviausia būtų tiesiog apžvelgti Genovaitės (arba kaip Andrius Naraškevičiukas sakydavo Genūūūtės) nueitą kelią Tauragėje: atvažiavo, įsidarbino, režisavo, skaitė poeziją, pati vaidino, rašė knygas, rengė festivalius, kraštiečių susitikimus, dirbo mokytoja... Ir tai būtų aišku, suprantama, išbandyta, patikrinta. Bet juk čia Genūūūūtė!
Nuotrauka
inga
Inesos Vaigauskienės nuotrauka
Įkelta:
2023-12-19
Nuo spalio pirmosios Tauragės kultūros centre darbus pradėjo kultūrinių renginių organizatorė-jaunimo koordinatorė Inga Tubutytė. Tauragiškė kviečia jaunimą drąsiai kreiptis į ją ir siūlyti savo idėjas bei išsakyti norus, pastebėjimus, kokių renginių trūksta Tauragėje.
Nuotrauka
irina
Irinos Sadauskienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-12-18
Kalbėti su Irina nuostabiai paprasta ir įdomu. Ji turi tiek daug ką pasakoti! Irina iš tų žmonių, kurie ne tik daug kuo domisi, turi sukaupusi daug žinių, bet ir turi noro visu tuo savo turtu dalintis. Sako, kad tokie žmonės būtų geri mokytojai... Nors dirba mokykloje, Irina – ne mokytoja. Vis dėlto savo žiniomis dosniai dalijasi su visais, kurie nori klausytis. Kaip jai pavyko suderinti tris didžiausius savo norus: norą keliauti, norą mokytis ir norą pasakoti istorijas?
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2023-11-08
Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos bendruomenę pasiekė skaudi žinia – eidama 61-uosius metus mirė bibliotekos direktorė Meilutė Parnarauskienė. Šią skaudžią netekties valandą bibliotekos kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Meilutės Parnarauskienės artimuosius.
Nuotrauka
jankauskas
J. Jankausko asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-11-02
Skaudvilės seniūnijos Trepų kaimo gyventojas Jonas Jankauskas bene visą gyvenimą užsiima amatais. 67-erių amatininko darbai, pristatyti ir konkursinėje parodoje „Aukso vainikas“, puošia ne tik Skaudvilės kraštą, bet iškeliauja ir į svečias šalis. Liaudies meno puoselėtojas teigia, kad menas ir amatai jį lydėjo nuo mažų dienų, o naujų idėjų kūriniams nestokoja – tik spėk suktis.  
Nuotrauka
Mokytoja
Paulinos Reketytės nuotrauka
Įkelta:
2023-10-05
Spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena. Proga ne tik skirti sveikinimo žodį, bet ir pasikalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria mokytojas. Švietimo sistema išgyvena sudėtingą laikotarpį, nesibaigiančios reformos atneša ne tik teigiamų pokyčių, bet ir sumaišties. Prieš porą savaičių įspėjamajame streike dalyvavę pedagogai šiandien pradeda protesto akciją, kurios trukmė dar neaiški. Bet aiškūs mokytojų reikalavimai – jie nori kokybiškesnių darbo sąlygų, mažesnių klasių, oresnio atlyginimo. Kas bevyktų švietimo sistemoje, mokytojas visada galvoja apie vaiką. Su džiaugsmu apie darbą kalba Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinio ugdymo mokytoja Violeta Verpečinskienė, jau skaičiuojanti 34-us darbo metus mokykloje ir dalijasi įžvalgomis apie mokytojo kasdienybę, pokyčius ir iššūkius
Nuotrauka
pukeliene
Raimondos Alysienės nuotrauka 
Įkelta:
2023-09-01
Jovarų pagrindinės mokyklos direktorei Janinai Pukelienei šis rugsėjis mokykloje – jau 22-asis. Nuo praėjusių metų gruodžio direktorės pareigas einanti pedagogė sutiko pasidalinti mintimis apie mokyklos džiaugsmus ir rūpesčius. Bet pirmiausia pasidžiaugė savo mokyklos bendruomene, ypač administracijos darbuotojais: jie nuostabūs – kantrūs ir besišypsantys. 
Nuotrauka
nuotrauka
Valdo Kilpio nuotrauka
Įkelta:
2023-06-24
„Fizinis panašumas yra viena, bet mes – skirtingi žmonės“, – sako Vlado Putvinskio-Pūtvio provaikaitis Stasys Pūtvis, bet žvelgdamas į jį išties gali pamanyti, kad sutikai ano meto bajorą, dvarininką, visuomenės ir kultūros veikėją, rašytoją, knygnešį, žuvininkystės pradininką Lietuvoje, vieną iš Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėją bei ideologą.
Nuotrauka
lidija
Autorės nuotrauka
Įkelta:
2023-06-03
Lidiją Šeputis Žygaičių seniūnijos gyventojai puikiai pažįsta – ji nuo 1983 m. dirbo Žygaičių ambulatorijoje sesele. 67-erių moteriai visą gyvenimą buvo svarbiausia buvo padėti žmonėms. Tokio darbštaus, atsakingo ir pareigingo žmogaus sunku nepastebėti – žygaitiškiai net teikė jos kandidatūrą Tauragės garbės piliečio vardui gauti. Į Lietuvą Lidiją atvedė meilė lietuviui Algimantui. Iš pradžių gyvenimas nebuvo rožėmis klotas – trukdė kalbos barjeras, nepažįstama aplinka, bet po truputį moteris įsikūrė, pelnė žmonių pasitikėjimą ir meilę
Nuotrauka
nuotrauka
Povilo Naujoko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-30
Tauragiškis Povilas Naujokas socialiniuose tinkluose aktyviai dalijasi kvapą gniaužiančiomis gamtos nuotraukomis, netrūksta ir mylimos Tauragės vaizdų, akimirkų iš kelionių. Paauglystėje pradėjęs fotografuoti, nors ir buvo padaręs nemažą pertrauką, jis vėl sugrįžo prie savo pomėgio. Fotografas labiausiai mėgsta fiksuoti gamtą ir gyvūnus.
Nuotrauka
nuotrauka
Mindaugo Černecko nuotrauka
Įkelta:
2023-04-29
Kada, jei ne dabar, džiaugtis ir didžiuotis savo kraštu, kūrybingais jo žmonėmis, nešančiais meno šviesą mums visiems? Juk šiemet esame Lietuvos kultūros sostinė. Viena tokių šviesulių – menininkė, dailės ir technologijų mokytoja Vida Karbauskienė, kurios darbų paroda „Kodėl? ESU“ užvakar atidaryta Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ Edukacijų centre. Vida užduoda klausimą žodžiu, o atsakymą pateikia dailės kalba. Skaitytojų dėmesiui – interviu su autore.
Nuotrauka
juozas
Juozo Petkevičiaus asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-04-10
Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ ketverius metus dirbantis fotografas Juozas Petkevičius kilęs iš legendomis apipinto Šilavoto kaimo Prienų rajone. Ar meno magija jį užbūrė nuo vaikystės, o galbūt užkrėtė mamos, mėgusios fotografuoti, pavyzdys? Pokalbis su Juozu – apie pažintį su fotografija, siekį gilintis į jos istoriją ir apie kasdienybę muziejuje.   
Nuotrauka
Zavinta
Įkelta:
2023-04-09
Tikinčiųjų ir ne tik jų laukiamos šv. Velykos – jau poryt. Šeimos džiaugsis buvimu kartu – eis į bažnyčią, sės prie vaišių stalų, ridens margučius. Prisimins tradicijas, tačiau neapsieis ir be naujovių. Štai Žavintos Kvederienės šeimos stalą papuoš ne tik pagal senovinį močiutės receptą iškepti grybukai, bet ir meniškai pačios Žavintos rankomis dekoruoti sausainiai – kiškučiai, žąsys ar avelės. Tokie sausainiai, kaip ir kiti jos kepiniai, papuoš ir ne vienos tauragiškių šeimos stalą.  
Nuotrauka
sokiai
Asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-28
Šiaulių arenoje surengtame Lietuvos standartinių ir Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate tauragiškių Agotos Marozaitės ir Mato Paupario pora, atstovaujanti šokių klubui „Dance life“ jaunių klasėje Lotynų Amerikos šokių programoje tapo vicečempionais ir į Tauragę parvežė sidabro medalius. „Dance life“ klubui tai pirmasis tokio aukšto lygio įvertinimas. Kaip tie medaliai „nukalami“, papasakojo klubo treneris Justas Bareišis. 
Nuotrauka
rindokas
Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ nuotrauka
Įkelta:
2023-03-23
Netekome dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylėjusio mūsų tautos tragedijos liudininko. 
Nuotrauka
vigantas
Tauragės kultūros centro nuotrauka
Įkelta:
2023-03-13
Kovo 13-ąją į Amžinybę išėjo Tauragės liaudies teatro aktorius, buvęs Tauragės kultūros centro darbuotojas Vigantas Užmiškis.
Nuotrauka
nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2023-03-12
Paveikslai, iš kurių sklinda dvasios ramybė, šiluma, ypatingas gamtos pojūtis. Tokia paroda, pavadinta „Gamtos spalvos“, ką tik galėjo grožėtis Skaudvilės kultūros namų lankytojai. Autorė Justina Šemeklienė atvira: tapyba jai – poilsis, nusiraminimas, meditacija.
Nuotrauka
nuotrauka
Daivos Genienės asmeninio albumo nuotrauka
Įkelta:
2023-03-05
Tauragės visuomenės sveikatos biuro vadovė Daiva Genienė tauragiškiams pažįstama kaip sveikos gyvensenos propaguotoja, žygių su šiaurietiškomis lazdomis vadovė, renginių vedėja. Išleisdama savo eilėraščių knygą ji atskleidė dar vieną savo asmenybės pusę. „Kai eilių priguldyti pilni stalčiai, natūraliai kyla mintis guldyti juos tvarkingiau, pavyzdžiui, feisbuke, su žyma „tik draugams“. Kai eilėraščiai suranda savo skaitytoją, sukelia diskusijas, dovanoja grįžtamąjį ryšį, kažką padrąsina, kažką įkvepia – aplanko drąsa išleisti knygą“, – sako ji.  
Nuotrauka
inga
Įkelta:
2023-02-25
Tauragės sporto centro direktoriaus pavaduotoja, rankinio trenerė Inga Jurienė gimė ir augo Tauragėje, baigė tuometinę Tauragės 2-ą vidurinę mokyklą. Rankiniu susidomėjo antroje klasėje, o nuo septintos mokėsi sportininkų klasėje – visa rankinio komanda. Pasirinkusi trenerės kelią ji didžiuojasi savo auklėtinėmis, o labiausiai tuo, kad išsiugdė sau įpėdinę. Ir sūnus Lukas, užaugęs sporto salėje, pasirinko sportininko kelią. Nors moteris jau pasvarsto, kad galbūt laikas sportinius batelius, kaip sakoma, pakabinti ant vinies, vis dar žaidžia veteranų lygoje. Taip nuo 1983-ųjų – jau 40 metų – rankinis yra neatsiejama Ingos gyvenimo dalis.
Nuotrauka
skurvydas
Juozo Petkevičiaus nuotrauka 
Įkelta:
2023-02-16
Šiemet Tauragei tapus Lietuvos kultūros sostine, kurios koncepcija – penki keliai, vieno jų – Praeities kelio – ambasadoriumi tapo Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ restauratorius Audronis Skurvydas, apie savo darbą kalbantis su tokiu entuziazmu, kad juo nesunku užsikrėsti. Jo dirbtuvėse akys laksto nuo daikto prie daikto, o rankos pačios kyla viską paliesti. Praeities kelias, pasak jo, simbolizuoja mūsų patriotiškumą, meilę Tėvynei, pagarbą istorijai, tradicijų ir etnokultūros puoselėjimą ir pasididžiavimą savo kraštu.