Renaldas Šileris: „Be senelio indėlio Lietuvos badmintonas atrodytų kitaip“
Įkelta:
2022-02-16
Nuotrauka
sileris
Aprašymas

Asmeninio archyvo nuotraukos

 

,
Nuotrauka
sileris
Aprašymas

Iš dešinės Renaldas Šileris ir Jonas Šileris

Tauragėje neseniai surengtas šviesaus atminimo trenerio Jono Šilerio atminimo taurės turnyras. Jau metai, kaip šio badmintono Tauragėje pradininko, įspūdingą patirtį sukaipusio šios sporto šakos puoselėtojo nebėra. Praūžus turnyrui pasikalbėjome su Renaldu Šileriu – Jono Šilerio anūku. „Daug apdovanojimų jis gavo ne tik aikštelėje, daugumą atsiimti lydėdavau ir aš, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus“, – „Tauragės žinioms“ pasakojo Renaldas.

Prisiminimai apie senelį

Renaldas sako, kad artėjant turnyrui ir per patį turnyrą daug žmonių dalijosi prisiminimais apie Joną Šilerį, bet pačiam Renaldui buvo sunku išskirti vieną ar kitą prisiminimą – jų tiek daug.

– Galvojau, kad galbūt dar ne laikas, viskas per daug šviežia, per daug skirtingų minčių ir emocijų, – prisipažįsta pašnekovas.

Tačiau gerai permąstęs prisiminimus ir sulaukęs mūsų klausimo – koks Jonas Šileris buvo kaip treneris, sportininkas, senelis, žmogus, – Renaldas sako, kad jo senelis buvo labai rūpestingas, atsakingas, kuklus, ganėtinai griežtas.

– Bet visada teisingas. Itin mėgstantis punktualumą. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad turėjo ir puikų humoro jausmą, kur kartais išgirdus vieną ar kitą jo pasakytą juokelį, tiek pačiam, tiek kitiems akių nebūdavo kur dėti, – juokiasi pašnekovas.

Renaldas pasakoja, kad Jonas Šileris buvo aukštos kvalifikacijos, moralės ir žmogiškųjų vertybių kupinas treneris, kuris savo auklėtinius mokė ne tik sportinės technikos, mokė žymiai daugiau.

– Jis puikiai mokėjo sudėlioti mums visiems pas jį sportavusiems vaikams, kokios savybės gyvenime yra svarbiausios ir kuriomis turėtumėme vadovautis. Jis visada mokė siekti tikslų dedant visas pastangas, mokė pagarbos kiekvienoje situacijoje (nesvarbu, ar treniruotėje, ar mokykloje, ar pralaimėjus svarbiausią gyvenime mačą), skiepijo idėją, kad itin daug priklauso nuo mūsų pačių, – kaip trenerį Joną Šilerį prisimena jo anūkas.

Prisiminimuose iškyla Joninės, kurių šventė vykdavo pas senelį sode. 

Apdovanotas treneris 

Jonas Šileris buvo įvertintas ne tik kaip sportininkas, treneris, bet ir kaip asmenybė. Jis buvo žurnalistas, susidomėjo badmintonu ir ėmė jį populiarinti Tauragėje dar aštuntajame dešimtmetyje. 1996 m. įkūrė asociaciją badmintono klubą „Volanas“, buvo ilgametis klubo prezidentas. Sporto paslaptimis dalijosi su jaunimu iki pat paskutinių dienų.

Trenerio auklėtiniai ne vienas žaidė Lietuvos badmintono rinktinėje, tarptautinėse varžybose atstovavo Lietuvai. Jo treniruoti auklėtiniai tapo Lietuvos jaunimo ir vyresnių amžiaus grupių čempionais: Rimas Lavrukaitis, Antanas Mizgiris, Akvilė Stapušaitytė, Povilas Bartušis ir daugelis kitų. Pekino ir Londono olimpietės Akvilės Stapušaitytės pirmasis treneris – Jonas Šileris.

2013 m. pelnė Metų sporto žmogus titulą Tauragės metų žmogaus rinkimuose. 2018 m. Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė 70-mečio proga J. Šilerį, kaip olimpiniam sąjūdžiui nusipelniusį žmogų, apdovanojo prizu „Citius. Altius. Fortius“.

– Ne paslaptis, kad senelis labai daug apdovanojimų yra gavęs ne tik badmintono aikštelėje, o dauguma šių apdovanojimų atsiimti lydėdavau jį ir aš kartu, labai džiaugdavausi, kad žmonės vertina jo nuopelnus ir pastangas, – sako Renaldas. – Taip pat norėtųsi išskirti jo posakį, kurį jis sakydavo visą gyvenimą, kiek pamenu, ir jau girdėjau tai ne iš vieno jį pažinojusio žmogaus – „sunku treniruotėse, lengva varžybose“. Manau, kad gerai pagalvojus, šiuo posakiu galime vadovautis kiekvienas ir tikrai ne tik sporte. 

Padėjo pamatus

Jonas Šileris – vienas iš badmintono pradininkų Tauragėje, padėjęs pamatus šio sporto bendruomenei. Jo įkurtas klubas „Volanas“ pernai atšventė 25-metį. Pradėtą veiklą tęsia stipri bendruomenė, jaunimą ir vyresnius treniruoja du jauni, bet jau patyrę treneriai – Dovydas Razas ir Ugnė Sakalauskaitė. Renaldas sako, kad senelis paliko puikius pamatus šiai sporto šakai plėtoti.

– Dauguma žmonių badmintono bendruomenėje jau ir dabar tęsia senelio pradėtus darbus, toliau veda badmintono treniruotes, organizuoja turnyrus, stovyklas, plečia „Volano“ klubo veiklą. Nereikėtų pamiršti ir to, kad šiuo metu jau ne vienas senelio auklėtinis pats yra treneris ne tik Tauragės badmintono klube, bet ir kituose, didžiausiuose Vilniaus ir Kauno badmintono klubuose. Manau, kad be senelio indėlio Lietuvos badmintonas šiuo metu atrodytų visai kitaip, – sako Renaldas.

Jaunimas ir sportas

Vis dėlto sudominti jaunimą sportu, ne tik badmintonu, darosi vis sunkiau. Sporto bendruomenė tikina, kad tai iš dalies ir pačių tėvų indėlio trūkumas. Renaldas sako, kad priežasčių daug ir įvairių. Jo nuomone, kiekviena auganti karta vis kitokia. Tačiau daug kas priklauso ir nuo pasirinkimų, kurių šiuolaikinis jaunimas turi žymiai daugiau nei prieš dešimt, dvidešimt ar net trisdešimt metų.

– Manyčiau, kad vaikai turi daugiau pasirinkimų, tėvai taip pat supranta, kad ne kiekvienu atveju reikia dėti visas pastangas, kad jų vaikas būtų geriausias mokykloje ar sporte. Vaikai dabar turi daugiau laisvės, kas iš vienos pusės yra gerai, bet iš kitos pusės laisvė gali stabdyti progresą, tobulėjimą, – mano Renaldas.

– Pamenu, kad man dar mokantis mokykloje ir sportuojant itin konkuruodavome tarpusavyje, visą laiką stengdavomės būti geriausiais, todėl žinodavai, kad jeigu patingėsi ir praleisi treniruotę ar nenubėgsi kroso, kurį treneris liepė nubėgti, varžovas bus stipresnis. Mes dėdami visas pastangas, stengdavomės, kad taip neatsitiktų, jog kažkas pasistengtų labiau už tave (juokiasi, – aut. pastaba). Manau, kad šiuo metu trūksta to konkurencingumo tarp vaikų, noro būti geresniais, dabar į sportą žiūrima laisviau, „paprasčiau“, – sako pašnekovas. 

Sportininko nuomone, tėvų indėlis taip pat svarbus.

– Manyčiau, kad tėvų pareiga yra pirmiausia supažindinti su sportu, o vėliau prisidėti skatinant, motyvuojant ir palaikant vaikus, kadangi treneriui vienam tai padaryti yra labai sunku. Žinoma, nekalbu apie vertimą sportuoti ar užsiimti kitokia veikla, tačiau, manau, kad tėvai turėtų aktyviai dalyvauti vaikų pasirinkimuose ir, kai reikia, juos paskatinti bei palaikyti, – įsitikinęs sportininkas.

Daug asmeninių savybių

Badmintoną žaisti Renaldas pradėjo būdamas penkerių ir žaidžia jau dvidešimt metų. Sako, šis sportas padėjo išsiugdyti daug asmeninių savybių, padedančių gyvenime.

– Manau, kad man asmeniškai išugdė itin stiprią discipliną, tikslų siekimą, norą būti geriausiu veikloje, kuria užsiimi. Itin stipriai pamėgau rungtyniauti ir atrodo, kad tas persiduoda ir kitose srityse. Norisi pažymėti, kad sportas yra labai techniškas, ne kontaktinis, juo užsiimant turi būti itin atsidavęs, susikaupęs, susifokusavęs, – vardina pašnekovas. – Nežinau, ar pastebite, bet nevalingai pažymiu psichologinius pliusus, kuriuos šis sportas formuoja. Manau, kad tai ir yra svarbiausia, ką šis sportas duoda. Žinoma, nereikėtų pamiršti, kad šis sportas yra labai fiziškas, aktyvus, staigus ir greitas, tad itin stiprina visą kūną, ištvermę, reakciją.

Sportuoja aktyviai

Jau kurį laiką Renaldas dirba advokato padėjėju, badmintonas, sako, labiau hobis. Prie to prisidėjo ir senelio mirtis. Pats žaidimas kelia labai daug prisiminimų.

– Netekus senelio buvo laikotarpis, kai norėjosi atsiriboti nuo šios veiklos, matyt, tuo metu buvo per sunku ja užsiimti, kėlė per daug prisiminimų. Pastaruoju metu pradėjau kartais treniruotis pats bei vesti treniruotes norintiems patobulėti Vilniuje, – pasakoja Renaldas. – Jaučiu, kad noras žaisti vėl pradeda stiprėti, pradėjau daugiau dalyvauti turnyruose. Taip pat nesinori nusileisti jaunesniems sportininkams, o tai skatina ir toliau palaikyti formą, tad jaučiu, kad badmintonas su laiku ir vėl pradės užimti didesnę vietą mano gyvenime, – neabejoja vaikinas.

Be badmintono ir advokato karjeros, Renaldas buvo susidomėjęs koviniu sportu – lankė Muay Thai ir bokso treniruotes. Šiuo metu vis dar užsuka pas kitą tauragiškį Robertą Liorančą į bokso treniruotes. Vasarą žaidžia tenisą. Žiemą išbandė slidinėjimą, kuris tampa nauju hobiu.

Renaldas „Tauragės žinių“ skaitytojams ir sporto bendruomenei siunčia linkėjimus.

– Norėčiau padėkoti už tai, kad pakalbinote ir visiems, kurie vienaip ar kitaip prisimena senelį. Mums, visiems artimiesiems, tai, kad galime prisidėti prisimenant jį, yra labai svarbu. Labai Jums ačiū.

 

Nuotrauka
areta
Įkelta:
2022-06-19
Tauragiškė menininkė Areta Didžionienė nuo 2009 m. rengia personalines ir dalyvauja grupinėse parodose. 2021 m. Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultete ji įgijo vizualinio dizaino magistro laipsnį, o nuo sausio ji – Tauragės kultūros centro dailininkė. Praėjusį penktadienį A. Didžionienė pristatė daug gerų atsiliepimų sulaukusią savo inicijuotą grupinę parodą „Ex Nova“.
Nuotrauka
jonas jatautas zalgiriai
Įkelta:
2022-06-09
50-metį paminėjusios Žalgirių gimnazijos direktorius Jonas Jatautas, mokyklai vadovaujantis šešerius metus, sako, kad mokyklos gyvenime tai trumpas laikas, bet pokyčių bendruomenėje įvyko nemažai – išgyventa daug iššūkių atnešusi pandemija, atidaryta gamtos mokslų laboratorija, viena pirmokų klasė jau mokosi pagal inžinerinio turinio modelį. Bendruomenė modernėja, auga mokinių skaičius. Tiesa, apie nacionalinius projektus direktorius kalba kritiškai, o Tūkstantmečio mokyklų programą prilygina Eurovizijos konkursui. 
Nuotrauka
tevas
Įkelta:
2022-06-05
Šiandien minime Tėvo dieną. Kas įteiks savo tėveliui gėlės žiedą ar savo negrabų vaikišką piešinį, kas tiesiog apkabins, o kas aplankys amžinojo poilsio vietoje. Benjamina Karmazinienė ir Emilija Balsiūnienė tėvelį, kuriam šiemet būtų sukakę 100 metų, aplankys Papušynės kapinėse. Prisimins ne tik jo juoką, išdaigas, drožėjo talentą, patriotizmą, tremtinio dalią, bet ir begalinę meilę, lydėjusią dukras jam gyvam esant. Ir tebelydinčią iki šiol – iš aukštybių.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-31
Nuo karo siaubo bėgusius ukrainiečius priglaudė ir Tauragė. Dabar jų čia – kone pusė tūkstančio. Tamarai Jakovec Tauragė nebuvo svetima ir prieš karą, tačiau Rusijai užpuolus Ukrainą ji suskubo čia atsivežti ir savo, ir sesers vaikus. Dabar šeima gyvena Tauragėje, vaikai lanko mokyklą, Tamara dirba mokykloje ir puoselėja idėją suburti savo tautiečius. „Galbūt yra ukrainiečių šeimų, kurios nieko apie mus negirdėjo ir norėtų prisijungti?“ – kviečia ji ir ragina tauragiškius pasakoti apie kuriamą organizaciją jos kraštiečiams.
Nuotrauka
jankauskas
Įkelta:
2022-05-27
Tauragės rajono taryba už Tauragės kraštui paskirtą ilgametį, nuoširdų ir atsakingą pedagoginį darbą bei reikšmingą kūrybinį indėlį į Tauragės rajono švietimą bei kultūrą, Tauragės rajono garbės piliečio vardą suteikė Jonui Jankauskui. Regalijų įteikimas vyks birželio 3-ąją per apskrities Dainų šventę „Karšuvos žemės vaikai“. 
Nuotrauka
jurgita
Įkelta:
2022-05-21
Penkeri metai darbo Norkaičių tradicinių amatų ir etnokultūros centre jo vadovei Jurgitai Brazauskienei prabėgo kaip viena diena. O ir gyvenimas kaime jai labai patinka – čia ji randa sau mielų kampelių tiek darbe, tiek gamtos prieglobstyje.
Nuotrauka
Raimondos Alysienės nuotrauka
Įkelta:
2022-05-01
​​​​​​​„Kad tik sveikas būtų...“ – laukdama kūdikio atsidūsta dažna būsima mama. Jei taip nenutinka, dėl savo vaikų mamos gali padaryti viską. Sužinojusi, kad jos sūnus Matukas viena ausimi girdi labai silpnai, dėl to sutrikęs ir bendras jo vystymasis, Onutė Zigmantienė pasiryžo kovoti, kad jos sūnus augtų visaverčiu žmogumi. Ir nors daugiausia rūpesčių kol kas kelia būtent Matuko sveikatos bėdos, mamos meilės užtenka ir dar trims vaikams.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-04-15
Apie netektį skelbia Tauragės Juozo Kasperavičiaus šaulių 702-oji kuopa. „Sunku patikėti šia skaudžia nelemta žinia – mus paliko ilgametis šaulys Jonas Ozgirdas (1931–2022)“, rašoma kuopos feisbuko paskyroje.
Nuotrauka
pleikys
Įkelta:
2022-03-30
Tauragiškis Andrius Pleikys kūrybinių idėjų ir veiklos stoka skųstis tikrai negali: jis filmuoja renginius ir šventes, dirba radijuje, kuria videoprojektus, vaizdo žaidimus, o dabar drauge su komanda vysto inovatyvią idėją – kuria išmanias, NFC technologija paremtas vizitines korteles „Distify“. Tai išmani vizitinė kortelė, sujungianti bendravimo tradicijas ir skaitmeninę tapatybę, kuria palietus telefoną akimirksniu dalijamasi kontaktiniais duomenimis, nuorodomis į socialinius tinklus ir kita skaitmenine informacija. Verslininkas džiaugiasi, kad šia ką tik į rinką paleista kortele jau naudojasi dešimtys klientų, ir produktą nuolat tobulina.
Nuotrauka
Ona paulauskiene
Įkelta:
2022-03-16
Kovo 15-ąją Seime įvyko batakiškės, Tauragės garbės pilietės, tautodailininkės ir talentingos menininkės Onos Paulauskienės drožybos darbų parodos atidarymas. Ji, dalyvaujant gausiam žiūrovų būriui, atidaryta 2-ųjų rūmų galerijoje prie kavinės ir bus eksponuojama iki kovo 28-osios
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-03-15
Kovo 14 dieną sukako 100 metų, kai Kuršėnuose gimė pedagogas, ilgametis Tauragės 1-osios vidurinės mokyklos direktorius Bronius Šimkevičius (1922–2009). Jo šviesus atminimas išliko mokinių prisiminimuose, pilies kieme tebežaliuoja Jo iniciatyva pasodinti ąžuolai. Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos kraštotyros fonde saugomos pedagogo nuotraukos ir laiškai buvusiai mokinei, mokytojai ir kraštotyrininkei Almai Mizgirienei (1931–2014). Juose – Tauragės krašto švietimo istorija: prisiminimai apie Tauragės aukštesniąją Komercijos mokyklą, gimnaziją, mokslo draugus ir mokytojus.
Nuotrauka
Ievos Jucienės nuotrauka
Įkelta:
2022-02-22
Vakar, vasario 21-ąją, mus paliko net keturias poezijos knygas išleidusi Ona Butkevičienė, sausio 4-ąją paminėjusi savo 99-ąjį gimtadienį. Ją pažinojusiųjų atmintyje ji liks energinga, tvarkinga, reikli ir griežta, turinti savo tvirtą nuomonę ir apie gyvenimą, ir apie žmones, ir apie poeziją.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-02-19
Tremtinė, partizanų ryšininkė Vanda Valiutė vasario 19-ąją minės 95-ąjį savo gimtadienį. Tai pirmas jubiliejinis gimtadienis jos istorinėje tėvynėje. Tą dieną ją sveikins tie, kas žino jos gyvenimo istoriją, kas ištiesė ranką, kad padėtų grįžti į Lietuvą, kas rūpinosi, kad būtų tinkamos tolimesnio gyvenimo sąlygos.
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-10
Praėjusį savaitgalį, Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, išvakarėse, netekome vieno Sąjūdžio įkūrėjų Tauragėje – Broniaus Martinkaus. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2022-01-02
​​​​​​​Prieš 20 metų iš Tauragės į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV) išvykusi Sigita Šimkuvienė kilusi iš Aukštaitijos. Tačiau meilė ją atviliojo į mūsų kraštą. O smalsumas bei geresnio gyvenimo troškimas – už Atlanto vandenyno. Šiuo metu Pasaulio lietuvių bendruomenei vadovaujanti pašnekovė prieš tai pirmininkavo Amerikos lietuvių bendruomenei. 
Nuotrauka
nuotrauka
Įkelta:
2021-12-28
Šiuo metu Švedijos sostinėje Stokholme gyvenanti Monika Lionaitė išmaišė kone pusę pasaulio. Mokydamasi vadybos mergina bendravo ne tik su diplomatais bei savo sričių profesionalais, tačiau ir ištyrinėjo įvairių pasaulio valstybių grožį. Ten ji sutikdavo ir tautiečių. „Teko net mokyti lietuvius Maskvoje, kaip gaminti lietuviškus cepelinus“, – pasakojo M. Lionaitė, „Globalios Tauragės“ ambasadorė. Pašnekovė įsitikinusi, kad kiekvienas per savo gyvenimą turėtų studijuoti bent kelis dalykus. Pasak merginos, tai suteikia kur kas platesnę pasaulėžiūrą. 
Nuotrauka
Tauragės savivaldybės nuotrauka
Įkelta:
2021-12-17
„Tauragės žinios“ neseniai rašė apie į Lietuvą iš Irkutsko grįžusią tremtinę, partizanų ryšininkę 94 metų Vandą Valiūtę. Šiuo metu  Pagramančio socialinės globos namuose gyvenančiai tremtinei dar daug ko trūksta, dar nebetvarkomi ir pilietybės atstatymo dokumentai. Vis dėlto vieną labai svarbų ir jai reikalingą daiktą V. Valiūtė jau turi – už neabejingų žmonių suaukotus pinigus jau nupirktas klausos aparatas. Jam įsigyti per mažiau nei mėnesį suaukota 14 tūkst. eurų. 
Nuotrauka
„Tauragės žinių“ archyvo nuotrauka
Įkelta:
2021-12-08
Tauragė neteko kultūrininkės, etnografės, aktyvios visuomenės veikėjos Anastazijos Pečkaitienės. Ji mirė vakar, gruodžio 7 dieną, eidama 66-uosius metus. 
Nuotrauka
a
Tremties ir rezistencijos muziejaus archyvo nuotraukos
Įkelta:
2021-11-20
Visai neseniai Pagramančio savarankiško gyvenimo namuose apgyvendinta vos prieš mėnesį iš Irkutsko grįžusi 94-erių metų kraštietė Vanda Valiūtė. Moteris devyniolikos buvo ištremta į lagerį Kazachstane, o vėliau gyveno Centrinio Chazano gyvenvietėje (Irkutskas). Senatvę Rusijos Federacijoje moteris pasitiko medinėje trobelėje be elektros. Iki tol, kol susipažino su kraštotyrininkų pora Arvydu ir Nina, kur, senolės prašym, sutiko ją pargabenti namo.