Kultūra

KVA – kolekcionuojančiųjų varles asociacija – smagių, smalsių, kūrybingų ir truputį pamišusių žmonių grupė, jungianti 23 narius iš visos Lietuvos, turi ilgametę tradiciją – keletą kartų per metus susitinka skirtingose Lietuvos vietose. Šį kartą visi sukvaksėjo į Tauragę. Organizavo kvaksėjimą Tauragėje dvi tauragiškės kolekcininkės – Birutė Kuzminskienė ir šių eilučių autorė.

Praėjusį šeštadienį į Lakštingalų slėnį sugužėjo gausus būrys Tauragės krašto medžiotojų ir žvejų – paminėtas juos vienijančios draugijos 100-metis. Medžioklės rago garsais prasidėjusioje šventėje dalintasi įspūdžiais, medžiotojai didžiuodamiesi pasakojo apie savo trofėjus, didžiuliuose puoduose garavo žuvienė.  

Sakoma, kad japoniški sodai gali būti tik Japonijoje. Visur kitur veisiami sodai gali būti tik vadinami japoniško stiliaus sodais. Šio stiliaus gerbėjų daugėja, o juos kuriančiai mūsų kraštietei, japoniškų sodų ekspertei Laurai Popkytei-Fukumoto klientus renka rikiuoti į eilę. „Tauragės žinių“ skaitytojams ji atskleidė, kuo ypatingas šis vienas mistiškiausių sodų stilių, labai besiskiriantis nuo mums įprastų žaliųjų erdvių. Pasak jos, kuriant japoniško stiliaus sodą labai svarbu skonis ir saiko jausmas, o visi elementai turi savo reikšmę ir prasmę. Laura įsitikinusi – jo patrauklus paprastumas ir ypatinga filosofija veikia ir šeimininko gyvenimą: sodo harmonija padeda išgyti nuo stresų ir depresijos.

Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui nuo Adakavo socialinių paslaugų namų gyventojų įkurtuvių grupinio gyvenimo namuose Norkaičiuose pokyčių pastebima tikrai nemažai. Su neįgaliaisiais kone kiekvieną dieną praleidžiančios socialinės darbuotojos džiaugiasi matydamos, kad deinstitutizacijos projekto idėja – integruoti neįgaliuosius į visuomenę – pasiteisina su kaupu.

Vieną populiariausių pasaulio kriptovaliutų „Eterį“ (Ethereum) išgaunantis Tomas įsitikinęs, kad tik elektroninėje erdvėje egzistuojantys pinigai yra pasaulio ateitis. Tauragėje gyvenantis vaikinas sako, kad dėl užtikrinamo privatumo (niekas negali atsekti pervedimų), kriptovaliutos tik populiarės, o mums įprastos valiutos, pavyzdžiui, JAV doleris ar euras, po kurio laiko gali būti naudojamos vis mažiau.

„Kai tiki darbu, kurį darai, visi sunkumai yra įveikiami,“ – sako Tauragės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pamainos vadas Rustamas Žumajevas, per 27 tarnybos metus pelnęs ne vieną apdovanojimą. O prieš keletą dienų jam buvo įteiktas ir Europos Komisijos atminimo medalis, skirtas projekto „EU Modex“ 10 metų sukakčiai paminėti. R. Žumajevas įvertintas už pasiaukojimą ir atsidavimą  nuolat dalyvaujant užsienyje rengiamose „EU Modex" pratybose. Paskutinės tokios pratybos vyko dar prieš pandemiją Austrijoje.

Kraštietis Liudas Mikalauskas savo feisbuko paskyroje dalijasi nuotaikinga savo kelionės su kolega Egidijumi Bavikinu akimirka. Operos solistai plaukdami gondolomis nutaria uždainuoti. Jų avantiūra palydima gatvės praeivių ovacijomis.

„Kasdien – lyg į karą“, – taip savo emocijas apibūdina Martynas, prisiminęs, kaip buvusioje darbovietėje prieš jį  buvo taikomas mobingas, psichologinis smurtas. Vadovas prie jo nuolat priekabiavo. „Tauragės žinios“ nusprendė pasidomėti, kokia situacija yra Tauragėje. Ar čia dažnai fiksuojami atvejai, kai darbuotojai, neapsikentę psichologinio smurto ir priekabiavimo, kreipiasi į Valstybinę darbo inspekciją? Pasirodo, kad skundų ne tiek ir daug.

Tauragės rajono savivaldybės Birutės Baltrušaitytės viešajai bibliotekai vadovaujanti Meilutė Parnarauskienė savo darbuotojų į kabinetą nesikviečia. „Žmonės laisviau jaučiasi ten, kur jie įpratę leisti laiką, tad dažniausiai aš ateinu pas juos pasikalbėti“, – „Tauragės žinioms“ sakė bibliotekos direktorė. Su savo komanda pastaruoju metu ji turėjo labai daug pokalbių – teko išspręsti ne vieną iššūkį: paskelbus karantiną nemažai veiklos persikėlė į virtualią erdvę, joje iki šiol vyksta bibliotekos organizuojami susitikimai ir net žaidimai, tad bibliotekai teko prisitaikyti prie naujo darbo ritmo. Pasak M. Parnarauskienės, karantinas parodė kelią – ko gero, nemažai mūsų suvokė, koks svarbus gali būti technologijų pasaulis. „Manau, tas išmoktas pamokas mes prisiminsime ir ateityje“, – dėstė ji ir atskleidė, kokio įstaigos darbo skaitytojai nemato.

Pasakodama apie savo kelią iki nuosavos siuvimo studijos Laura Vorochė ir pati stebisi: dar visai neseniai nė nežinojusi, kuo nori būti, ir apie siuvimą, o juo labiau – savo verslą nė sapne nesapnavusi, dabar ji klientes pasitinka puikiai įrengtoje studijoje, vos spėja vykdyti užsakymus, o galvoje knibžda begalė idėjų ir planų.

Saulėtomis dienomis senjora Albina apsivelka šviesų maudymosi kostiumėlį ir netoli Pagramančio savarankiško gyvenimo namų valgyklos ant vejos pasitiesusi pleduką mėgaujasi saulės spinduliais. Išsiruošusi į parduotuvę ji visuomet dėvi skrybėlę, ją dažnai išvysi su elegantiškomis pačios megztomis suknelėmis. Ir vietiniai jos nevadina Albina. Nuo tada, kai apsigyveno Pagramantyje, ji žinoma kaip Akmena. Kodėl? Tarsi jaunystės eliksyru brandaus amžiaus moteris kas rytą mėgaujasi šaltutėliu per miestelį tekančios Akmenos upės vandeniu.

Trečiadienį prie Kultūros rūmų vyko maža, bet jauki šventė – grožio specialistėms, dalyvavusioms atvirajame Lietuvos čempionate „Kaunas beauty 2021“, už laimėjimus įteikti apdovanojimai. 

Tėvo dienos proga pristatome skaitytojų istorijas-prisiminimus. Kai kurie atmintyje saugo savo tėvo duotą patarimą, kai kurie dalijasi gyvais prisiminimais iš praeities. Panašu, kad tėvai, meiliai vadinami tėčiais, tetukais, tėveliais, savo vaikų gyvenimuose suvaidino svarbų vaidmenį, buvo pamatas, ant kurio statomas šeimos gyvenimas. Gaila, tačiau ne visi žurnalistės kalbinti skaitytojai sutiko dalintis prisiminimais. Kai kurių lūpose tėvo vardas skambėjo be džiugesio, lydimas nuoskaudų. Visiems linkime su džiaugsmu paminėti tėvo dieną, nes be jo ir jūsų mamos pasaulis nebūtų išvydęs tokio stebuklo – jūsų.

Nors dėl pandemijos meno kolektyvų veikla laikinai buvo paralyžuota, dalyvauti virtualiuose konkursuose tai nesutrukdė. Vilijos Krūgelienės vadovaujami dainų ir šokių ansamblio „Jūra" šokėjai Italijoje vykusiame Tarptautiniame Online festivalyje - konkurse International Online Festival-Contest „Future Stars" pelnė pirmąją vietą. Tame pačiame konkurse, šou šokių kategorijoje puikiai pasirodė ir Evelinos Krūgelienės „Amadeus dance“ šokėjos – merginos taip pat užėmė pirmąja vietą.

Spartėjant skiepijimo tempams įvairiuose Lietuvos miestuose bei artėjant masinei vakcinacijai, skiepijimo centruose bei poliklinikose jau ima trūkti savanorių. Lietuvos Raudonasis Kryžius, kuris vakcinavimo procese koordinuoja NVO savanorių pajėgas (kai kuriuose miestuose padeda ir „Lietuvos Carito“ bei Maltiečių savanoriai) pastebi, kad masinei vakcinacijai reikės beveik dvigubai daugiau savanorių nei turima šiuo metu. Todėl Lietuvos Raudonasis Kryžius kartu su miestų savivaldybėmis ragina neabejingus gyventojus ateiti į pagalbą savo miestams.

Praėjusį savaitgalį keturiasdešimt karių iš Lietuvos kariuomenės motorizuotos pėstininkų brigados „ Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono drauge su kultūros paveldo specialistėmis Svetlana Jašinskiene ir Aida Ašmonaite sutvarkė Skaudvilės seniūnijoje esantį Juškaičių piliakalnį.

Gegužės 12-ąją, 17 val., Tauragės krašto muziejus „Santaka“ kviečia į slemo dirbtuves Tauragės pilies menėse. 

17-metis tauragiškis Simas Gaučas, besimokantis Tauragės „Versmės“ gimnazijoje, jau atrado savo aistrą – fotografiją. Vienuoliktoje klasėje šiuo metu mokslus kremtantis jaunuolis ne tik įamžina žmonių portretus ar gamtos vaizdus, bet ir filmuoja vaizdo klipus. Vieną vaizdo įrašą žiūrovai jau gali išvysti ir „Versmės“ gimnazijos feisbuko puslapyje – jame nufilmuotas gimnazistų sukurtas spektaklis „100 nuotolinių kelionių Narnijoje“.

Į  Tauragės profesinio rengimo centro (PRC)  pedagogų ir mokinių kolektyvą įsisuko visą pasaulį apėmęs „Jerusalema“ iššūkis – ugdymo įstaiga feisbuke dalijasi nuotaikingu vaizdo įrašu. Centro pedagogai ir mokiniai vienu vaizdo klipu parodo ne tik sklandžiai išmoktus šokio judesius, bet ir primena apie turtingą šios ugdymo įstaigos bazę bei čia įgyjamas specialybes.

Sunku patikėti, bet Plungės pakraštyje įsikūrusią nedidelę Algirdo Uščino vilnos karšyklą-verpyklą žino ne vien avis, alpakas, kalnų ožkas ar kerpamus šunis auginantys žemaičiai. Sukaršti ir suverpti vilnos jam atveža Kauno, Marijampolės, Vilkaviškio, Trakų, Vilniaus, kitų Lietuvos rajonų ūkininkai. Ir ne tik. Jo paslaugų prašo kaimynai lenkai, latviai, norvegai bei švedai. Iš kur toks populiarumas? Ogi A. Uščinas – bene vienintelis Lietuvoje ne pramoniniu būdu sugebąs apdirbti alpakų vilną. Tokių meistrų, matyt, ir svečiose šalyse trūksta arba jų visai nėra, jei ir jie beldžiasi į plungiškio duris.